Danijos užsienio reikalų ministras Kristianas Jensenas pareiškė, kad Danijos nedomina dvišalės derybos su Rusija dėl abiejų šalių pretenzijų į Arktį.
Rusijos gamtinių išteklių ministras Sergejus Donskojus praėjusią savaitę prezidentui Vladimirui Putinui patarė, kad derybose dėl Arkties Jungtinėse Tautose Rusija turėtų tiesiogiai bendradarbiauti su Danijos pareigūnais.
S. Donskojus siekia paspartinti derybas: „Norint pagreitinti Rusijos pretenzijų įgyvendinimą, būtų naudinga surengti dvišales konsultacijas su Danijos atstovais ir pasirašyti preliminarų susitarimą dėl persidengiančių kontinentinio šelfo dalių Arkties vandenyne”, – savo ataskaitoje V. Putinui tvirtino S. Donskojus, pabrėždamas, kad būtų „pageidautina” derybas pradėti artimiausiais mėnesiais.
Tačiau Danijos užsienio reikalų ministras K. Jensenas aiškiai pareiškė, jog nebus jokių tiesioginių derybų ir Danija priims tokį sprendimą, kokį pateiks JT Kontinentinio šelfo ribų Komisija. „Kol kas nėra jokios prasmės pradėti derybas, mes žinome, kurios teritorinės pretenzijos yra pripažintos”, – aiškino ministras.
Oslo Taikos tyrimų instituto (PRIO) ekspertai Rusijos karinių reikalų ir Arkties klausimais tokį K. Jenseno žingsnį vertina kaip labai reikšmingą. „Tai rodo, kad Danija jaučiasi labai tvirtai dėl būsimo Komisijos sprendimo”, – teigia PRIO ekspertas Pavelas Bajevas.
Danija pareiškė tris pretenzijas į prie Grenlandijos krantų esančias teritorijas, kurios iš viso užima daugiau nei milijoną kvadratinių kilometrų. Danija buvo pirmoji valstybė pasaulyje, siekusi tiesioginės Šiaurės ašigalio nuosavybės.
Rusijos pretenzijos apima 1,3 milijono kvadratinių kilometrų plotą, į kurį įeina ir Šiaurės ašigalis. Pirmą sykį šalis oficialias pretenzijas pareiškė 2001-asiais, tačiau JT Kontinentinio šelfo ribų Komisija nurodė, kad tam reikalingi papildomi tyrimai.
Pasak dienraščio „Politiken”, daugelis Arkties reikalų analitikų spėja, jog JT Kontinentinio šelfo ribų Komisija paskelbs, kad tiek Danijos, tiek Rusijos pretenzijos yra teisėtos, tad abi šalys bus verčiamos derėtis tarpusavyje.
Kanada taip pat pareiškė ketinanti išplėsti teritorinius reikalavimus Arkties srityje, įskaitant ir Šiaurės ašigalį, nors savo pretenzijų dar konkrečiai neapibrėžė.
Norvegija yra vienintelė iš penkių Arkties valstybių, kurios pretenzijos dėl Arkties vandenyno buvo patenkintos Jungtinių tautų, tačiau, skirtingai nei kitos šalys, Norvegija nepretendavo į Šiaurės Ašigalį.
Parengta pagal thelocal.dk.
