Kol Rusija ir Danija svaidosi konfliktiniais pareiškimais dėl Šiaurės ašigalio, Rusijos ministras siūlo šalims prieiti vieningą sprendimą dėl sienų ribų nustatymo.
“Barents Observer” paskelbto pareiškimo teigimu, Rusija oficialiai nori pradėti dialogą su Danija dėl šalių konfliktinių pretenzijų į Arktį.
Rusijos gamtinių išteklių ministras, Sergey Donskoy, Prezidentui Vladimirui Putinui sakė, kad Rusijos derybos su Jungtinėmis Tautomis (JT) dėl Arkties, turi būti tęsiamos pradedant tiesiogiai bendrauti su Danijos valdžios organais.
Abi šalys pateikė iš dalies panašius pasiūlymus JT Komisijai dėl Kontinentinio Šelfo Ribų (KKŠR) praeitą mėnesį Niujorke.
Manoma, kad JT bent tris metus peržiūrinės šalių pasiūlymus ir reikalavimus, tačiau Donskoy nori paspartinti procesą tiesiogiai derantis su Danija dėl persiklojančių 550,000 kvadratinių kilometrų.
“Norint pagreitinti derybas iš Rusijos pusės, būtų naudinga turėti abipuses konsultacija su Danija ir pasirašyti sutartį dėl preliminaraus ribų nustatymo Arkties vandenyne”, sakė Donskoy Putinui, paskelbto pareiškimo teigimu.
Jis pridūrė, kad dialogas turėtų prasidėti greitu laiku, teigdamas, kad “pageidautina, jog viskas būtų padaryta jau šių metų rudenį”.
Danija jau pateikė tris reikalavimus dėl sričių Grenlandijos pakrantėje, kurių visuma viršija milijoną kvadratinių kilometrų, ir buvo pirmoji šalis pasaulyje bandžiusi įgyti tiesioginę Šiaurės ašigalio nuosavybės teisę.
Danijos užsienio reikalų ministras, Kristian Jensen, praėjusį mėnesį vykusi oficialų reikalavimų pateikimą pavadino “vienu iš daugelio etapų ilgose derybose, siekiant užtvirtinti Danijos keliamus reikalavimus ir nustatyti išorines karalystės ribas”.
“Taip pat, tokiu būdu mes skleidžiame žinią, kad aktyviai palaikome tarptautinį bendradarbiavimą dėl jūrų ribų nustatymo moksliniu ir teisiniu pagrindu. Tai yra būtina, siekiant tęsti taikų ir konstruktyvų bendradarbiavimą Arktyje”, kalbėjo Jensen ministerijos spaudos konferencijoje.
Tuo tarpu Rusijos reikalavimas apima 1,3 milijonų kvadratinių kilometrų ploto ir Šiaurės ašigalį. Pirmą kartą šalis iškėlė savo reikalavimą 2001 metais, tačiau buvo atmestas KKŠR dėl papildomų tyrimų atlikimo.
Kanada taip teigia bandysianti plėsti savo teritorines ribas Arktyje ir įtraukti Šiaurės ašigalį į jas, tačiau šalis dar nepateikė savo reikalavimų žemėlapio.
Norvegija yra vienintelė iš penkių Arkties tautų, kurios reikalavimai dėl Arkties vandenyno buvo patvirtinti JT, tačiau reikalavimų dėl ašigalio šalis nepateikė.
Danijos reikalavimai yra kritikuojami Kanados profesoriaus Michael Byers, kuris yra pirmaujantis ekspertas pasaulyje Arkties suvereniteto klausimais.
“Ironiška, kad vienintelė šalis, kuri, galima sakyti, šiuo metu Arkties regione elgiasi provokuojančiai, yra Danija. Tai yra labai nabūdinga šaliai, išsiskiriančiai konstruktyvios diplomatijos tradicijomis”, teigė Byers laikraščiui “Politiken” 2014 metų gruodį.
