Praėjusią savaitę Danijos statistikos tarnyba pranešė, kad vartotojų kainos per pastaruosius 12 mėnesių šoktelėjo 8,9 proc. Tai didžiausias infliacijos lygis Danijoje nuo 1983 metų.
Infliacija matuojama kaip produktų grupių, įskaitant maistą, energiją, apsilankymus restoranuose ir drabužius, kainų padidėjimo per vienerius metus vidurkis. Šis rodiklis pastaruoju metu auga tiek Danijoje, tiek visame pasaulyje.
Ekonomistų teigimu, to priežastis – per daug pinigų ir nepakankamai prekių. Plačiau situaciją Danijoje aiškina „Danske Bank“ vyresnysis ekonomistas Larsas Olsenas.
„Pagrindinė infliacijos priežastis ne tik Danijoje, bet ir daugelyje šalių yra ta, kad cirkuliuoja pernelyg daug pinigų ir bandoma įsigyti prekių, kurių yra per mažai, o visame pasaulyje kyla tiekimo problemų“, – aiškina L. Olsenas.
„Pandemija ir karas Ukrainoje paveikė gamybą ir darbo rinkas, o štai Danijoje buvo išmokama daugiau pinigų, pavyzdžiui, atostoginės išmokos (feriepenge) ir koronaviruso paramos fondų išmokos. Tad dabar rinka griežtais būdais taiso situaciją – mums ji blogėja“, – dėsto ekonomistas.
Kiek karas Ukrainoje paveikė infliaciją?
Pasak L. Olseno, karas Ukrainoje yra viena iš infliacijos priežasčių, nes sumažėjo dujų tiekimas, bet tai yra tik dalis problemos.
„Infliacija didėjo prieš karą, be to, ji yra labai plataus masto – apima ne vien energijos ir maisto kainas. Ji apima tokius dalykus kaip medžiagos, baldai, apsilankymai restoranuose, elektronika ir panašiai – viskas, ką perkame šiuo metu, sparčiai brangsta“, – atkreipia dėmesį ekspertas.
Kurias sritis infliacija veikia labiausiai?
Labiausiai paveiktos yra energijos sąskaitos, bet jų kainų pasiskirstymas netolygus. Tarkime, didžiausias sąskaitas gauna namų ūkiai, turintys dujinius šildymo įrenginius, bet Danijoje tokių yra tik 13 proc.
L. Olsenas pastebi, kad dažniausias šildymo būdas Danijoje yra centrinis šildymas, kurio kainos palyginti taip sparčiai neauga. Tačiau visi naudoja elektrą, kuri yra gerokai brangesnė. Tą patį galima pasakyti ir apie maistą.
Kaip rodo Danijos statistikos tarnybos duomenys, maisto ir nealkoholinių gėrimų kaina šių metų rugpjūtį buvo 15,9 proc. didesnė nei 2021 metų rugpjūtį.
Kaip pasikeitė žmonių pinigų leidimo įpročiai?
L. Olsenas atkreipia dėmesį, kad žmonės išties stengiasi pirkti pigesnius daiktus. Bendra išleistų kronų suma ir toliau didėja, ypač jei įtraukiamos kelionės ir restoranai, tačiau žmonės už savo pinigus gauna mažiau. Tai nebūtinai reiškia, kad žmonės perka mažiau, tačiau jų pirkinių kokybė prastėja, nes perkami pigesni dalykai.
Kaip Danija, palyginti su kitomis šalimis, atlaiko šį infliacijos augimą?
„Mūsų situacija geresnė nei pietų šalių, nes naudojame mažiau dujų. Vidutinis Danijos namų ūkis taip pat buvo finansiškai stabilus, mus mažiau nei kitas šalis palietė pandemija“, – dėsto L. Olsenas.
Kiek vidutiniam namų ūkiui Danijoje išaugo pragyvenimo išlaidos?
„Šeimos, kurioje yra du suaugusieji ir vienas ar daugiau vaikų, kasmetinės pragyvenimo išlaidos išaugo maždaug 60 tūkst. kronų, lyginant su praėjusiais metais. Bet kadangi pajamos taip pat auga, situacija nėra tokia ir bloga. Geras dalykas tas, kad koronaviruso pandemijos ir karantino metu mes išleidome daug mažiau, todėl vidutinis namų ūkis turi santaupų ir galimybių didinti išlaidas. Dėl šios priežasties šiuo metu didelio išlaidų sumažėjimo šiuo metu nematome. Tačiau lygiai taip pat šiuo metu daug žmonių yra sudėtingoje padėtyje“, – aiškina L. Olsenas.
Parengta pagal thelocal.dk.
