Koronavirusui pakankamai plačiai išplitus Danijoje, sveikatos apsaugos tarnybos keičia strategiją ir nebetestuos visų, kam įtariamas COVID-19. Su strategijos pokyčiais susidurs visi, įtariantys, kad užsikrėtė koronavirusu.
Iki šiol Danija laikėsi viruso sulaikymo strategijos: siekta surasti užsikrėtusius juos testuojant ir uždarant į karantiną, kad būtų išvengta artimų kontaktų. Ši strategija vadinama inddæmning stategi.
Dabar ji keičiama malšinimo strategija – afbødning strategi. Tai reiškia, kad dabar nebebus orientuojamasi į visus, kuriems pasireiškia simptomai, ir jie testuojami nebebus.
Sveikatos apsaugos tarnybos pripažįsta, kad dabar virusas išplito Danijos visuomenės viduje, todėl svarbu nustatyti esančius rizikos grupėje ir imtis reikalingų atsargos priemonių, kad joms palengvintų viruso poveikį.
„Užuot orientavęsi į visus tuos, kurie grįžo iš rizikos zonų ir kuriems pasireiškia lengvi simptomai, didžiausią dėmesį skirsime smarkiai susirgusiems pacientams, kuriems reikalinga medicininė pagalba. Tai reiškia, kad pacientai su lengvais simptomais turi likti namuose ir tiriami nebus. Jei simptomai sunkesni, reikia skambinti šeimos gydytojui, kuris įvertins situaciją ir nuspręs, ką daryti toliau”, – aiškina Helen Bilsted Probst iš Danijos sveikatos valdybos.
Vadinasi, jei asmuo patiria koronavirusui būdingus simptomus – karščiavimą, kosulį, raumenų skausmą – koronaviruso testas jam atliekamas nebus, jei tai sveikas asmuo ar vaikas, kurio simptomai lengvi ar vidutinio sunkumo.
Ši naujoji strategija reiškia, kad bus susilaikoma nuo išteklių panaudojimo rizikos grupėje nesantiems žmonėms, kuriems nepasireiškia jokie rimti simptomai. Sunkiais simptomais laikomos, tarkime, kvėpavimo takų problemos.
Siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą, pajutus simptomus raginami imtis šių atsargos priemonių: likti namuose ir gulėti lovoje, vengti artimo kontakto su kitais žmonėmis, kosėti į vienkartinę nosinę ar rankovę ir plauti bei dezinfekuoti rankas.
Danijoje šiuo metu siekiama sutelkti kuo daugiau medicininių resursų esantiems rizikos grupėje: atidedamos visos nebūtinos planinės operacijos, ambulatorinis gydymas ir tyrimai ligoninėse, kurie vertinami kaip gyvybiškai nebūtini. Gydymas pagal numatytą planą suteikiamas tik tiems, kam jo atidėti negalima, pavyzdžiui, sergantiems vėžiu, kitomis itin pavojingomis ligomis, gimdančioms moterims.
Visos Danijos ligoninės peržiūri nenumatytų atvejų planus ir ruošia daugiau palatų, galinčių priimti sunkiai sergančius pacientus, taip pat ruošiama daugiau intensyvios terapijos skyrių.
Didžiausias iššūkis kol kas yra ne įranga, bet personalas: neužtenka reikalingų kvalifikacijų turinčių medikų, galinčių prižiūrėti sunkiai susirgusius pacientus.
Sørenas Brostrømas Iš Danijos sveikatos valdybos aiškino, kad pradėta ieškoti neseniai iš darbų pasitraukusių, į pensiją išėjusių medikų, taip pat tik susipažinusių su intensyvia priežiūra, bet galinčių dirbti vadovaujant visiškai apmokytam medikui.
„Tokių priemonių ėmėsi Italijos ligoninės, siekiančios padidinti savo pajėgumus – mes iš jų mokomės”, – sakė S. Brostrømas.
Danijos tarnybos numato, kad šalyje per šį protrūkį, kuris gali tęstis tris mėnesius, COVID-19 susirgs apie 10 proc. gyventojų.
Toks skaičiavimas paremtas priemonėmis, kurių dabar imtasi tiek tam, kad būtų sulaikytas viruso plitimas (asmeninių kontaktų ribojimas, mokyklų ir universitetų uždarymas, renginių, kuriuose dalyvauja daugiau nei 100 žmonių, draudimas, visų viešųjų įstaigų uždarymas, higienos priemonės), tiek būtų taikoma malšinimo strategija. Taip pat remtasi ankstesnėmis epidemijomis, bendra gyventojų sveikatos būkle, gyventojų amžiumi ir blogiausiu scenarijumi – koronaviruso protrūkiu kruiziniame laive „Diamond Princess”.
Manoma, kad virusas spalį sugrįš ir kils antras protrūkis – tikimasi, jog jis bus ne toks žymus, bet vis tiek rimtas, o anksčiau prasirgusieji virusui bus atsparūs.
Tikimasi, kad Danijos sveikatos sistemai pavyks išlaikyti mažą mirštamumą.
Parengta pagal yourdanishlife.dk.
