Kopenhaga aplenkė Tokiją ir iškovojo saugiausio pasaulio miesto titulą žurnalo “The Economist” rinkimuose. Saugiausių pasaulio miestų sąrašo autoriai pabrėžia, kad aukštas socialinės sanglaudos lygis leido „drauge su gyventojais kurti ir užtikrinti saugumą”.
Danijos sostinė pastarąjį kartą – 2019-aisiais – kas dvejus metus rengiamuose rinkimuose užėmė aštuntąją vietą. O dabar Kopenhaga viršūnėje atsidūrė iš dalies dėl to, kad ypatingą dėmesį skiria „aplinkos saugumui”.
Kaip rašo tyrimo autoriai iš „The Economist Intelligence Unit”, „Kopenhaga neabejotinai verta lyderės vardo, kuri nulėmė ne tik konkretūs pastarųjų dvejų metų veiksmai aplinkos saugumo srityje, bet ir ilgalaikė sėkmė užtikrinant miesto gyventojų saugumą.
Saugiausių miestų sąrašą „The Economist” kas dvejus metus skelbia nuo 2015-ųjų. Šiais metais sąrašas apima 60 didžiųjų miestiškųjų vietovių ir yra sudarytas pagal 76 rodiklius, patenkančius į penkias pagrindines kategorijas. Suprantama, tyrimo sistema šiemet buvo atnaujinta, siekiant atspindėti pandemijos poveikį. Be to, tai yra pirmas kartas, kai „The Economist Intelligence Unit” į tyrimą įtraukia aplinkos saugumą.
Antroje sąrašo vietoje atsidūrė Torontas, o trečioje – Singapūras. 2019-ųjų nugalėtojas Tokijas nukrito į penktąją vietą. Ankstesniuose sąrašuose nugalėtojais buvo jau minėtasis Tokijas, Singapūras ir Osaka, o štai šiemet Kopenhaga juos visus aplenkė. Danijos sostinė surinko 82,4 balo iš 100. Antroje vietoje esantis Torontas surinko 82,2 balo.
10 saugiausių pasaulio miestų, remiantis 2021-ųjų tyrimu, yra:
Kopenhaga
Torontas
Singapūras
Sidnėjus
Tokijas
Amsterdamas
Velingtonas
Honkongas
Melburnas
Stokholmas
Tarp nesaugiausių pasaulio miestų atsidūrė Lagosas, Kairas, Karakasas, Karačis ir Rangūnas.
„The Economist Intelligence Unit” miestus išreitingavo pagal penkias vienodo svorio kriterijų kategorijas: skaitmeninį saugumą, sveikatos saugumą, infrastruktūros saugumą, asmeninį saugumą ir aplinkos saugumą. Danijos sostinė pirmajame trejetuke atsidūrė visose srityse, išskyrus sveikatos ir aplinkos saugumą.
Vienintelis iš penkių kriterijų, kurio atžvilgiu miestas visiškai pirmavo, buvo asmeninis saugumas. Tiek tyrimo autorių, tiek Kopenhagos mero Larso Weisso manymu, tą nulėmė palanki Danijos lygybės situacija.
„Vienas iš pagrindinių veiksnių, nulemiančių, kad Kopenhaga yra toks saugus miestas, yra mažas nusikalstamumas. Šiuo metu jo lygis yra žemiausias per daugiau nei dešimtmetį”, – aiškino Kopenhagos meras.
„Mes daug dėmesio skiriame ankstyvam įsikišimui ir prevencinių priemonių taikymui. Dauguma šių iniciatyvų remiasi vietiniu bendradarbiavimu tarp mokyklų, jaunimo klubų, socialinių paslaugų teikėjų ir policijos – tai vadinamoji SSP (mokyklos, socialinės paslaugos, policija) sistema”, – dėstė L. Weissas.
Jis pažymėjo, kad miestui naudos taip pat duoda „ryški socialinė sanglauda ir palyginti mažas turtinis atotrūkis”.
„Tai visiškai mišrus miestas, kuriame vietiniame prekybos centre laisvai susitinka įmonės vadovas ir valytojai, o jų vaikai mokosi toje pačioje mokykloje, – pabrėžė meras. – Tai vienas iš kertinių Danijos kultūros dalykų, jis nepaprastai smarkiai prisideda prie aukšto saugumo ir pasitikėjimo lygmens, kuris mums duoda naudos.”
Tiesa, nepaisant sėkmės, L. Weissas pripažįsta, kad miestas turi problemų dėl „pakartotinai nusikalstančių jaunuolių”, tad labai intensyviai darbuojamasi siekiant išspręsti gaujų klausimą, jog pažeidžiami vaikai ir jaunuoliai nebūtų įtraukiami į nusikalstamas veiklas.
Meras pažymi, kad dar daug darbo laukia ne tik ir toliau mažinant nusikalstamumą, bet ir gerinant dviratininkams skirtos infrastruktūros saugumą.
Kalbėdamas apie naujai į tyrimą įtrauktą aplinkos saugumo sritį, L. Weissas aiškino, kad Kopenhaga iki 2025 metų siekia tapti pirmąja pasaulyje neutralia anglies dvideginio atžvilgiu sostine. Dėl šios priežasties miestas intensyviai stengiasi švelninti klimato kaitos pasekmes, mažinti emisijas, investuoti į ekologišką energetiką ir prisitaikyti prie būsimų klimato pokyčių.
„Kopenhagoje jaustis saugūs turi visi, nesvarbu, ar tai būtų vaikas, senjoras, vyras, moteris, LGBTI+ ar kitos mažumos atstovas. Štai todėl mes nepaliaudami dirbame ir siekiame didinti gyventojų saugumą”, – apibendrino L. Weissas.
Parengta pagal thelocal.dk ir themayor.eu.
