Penktadienį 65165 danai turėjo priežastį švęsti: jie sužinojo, kad yra priimti į aukštąsias mokyklas. Tačiau beveik kas ketvirto mėginimas įstoti buvo nesėkmingas.
Šiemet Danijoje į aukštąsias mokyklas priimti 65165 žmonės. Tai 1275 mažiau nei praėjusiais metais. Iš viso stojimo į aukštąsias mokyklas prašymus pateikė 91539 žmonės. 23 procentai jų (arba 21395 asmenys) buvo nepriimti. Tai pirmas kartas nuo 2008-ųjų, kai priimtų studentų skaičius yra mažesnis nei praėjusiais metais.
Neperžengusiems įstojimo į aukštąsias mokyklas barjero taip nutiko arba dėl per mažų balų, arba dėl to, kad jie neatitiko tam tikrų priėmimo kriterijų.
Sørenas Pindas, šalies švietimo ministras, teigia, kad pirmasis priimtų mokytis studentų skaičiaus sumažėjimas per devynerius metus nėra priežastis nerimauti.
„Nėra nieko, dėl ko vertėtų nerimauti. Priešingai, mes turėtume džiaugtis dėl fakto, kad jauni žmonės renkasi išsilavinimą atsižvelgdami į tai, kad galėtų ateityje dirbti pagal įgytą specialybę”, – „Politiken” sakė ministras. Jis pažymėjo, jog šiemet į informacinių technologijų ir inžinerijos studijų programas priimta daugiau studentų nei praėjusiais metais, o tuo tarpu humanitarinėse specialybėse ir menų programose naujų studentų skaičius sumažėjo.
Pasak S. Pindo, šiųmetinis įstojusiųjų skaičiaus sumažėjimas buvo neišvengiamas. „Matėme milžinišką priimtųjų studijuoti skaičiaus išaugimą per keletą pastarųjų metų, tad anksčiau ar vėliau, kaip neišvengiama diskusijų dėl švietimo institucijų kokybės pasekmė, tai turėjo sustoti”, – aiškina ministras.
Dauguma priimtųjų šiemet įstojo į bakalauro programas Danijos universitetuose (44 procentai studentų). Profesinės universitetinės kolegijos (professionshøjskolerne) atsidūrė antroje vietoje (40 procentų studentų), po jų seka verslo akademijos (erhvervsakademierne) (16 procentų studentų).
Aukštosiose Danijos mokyklose studijuojančių studentų skaičius jau kurį laiką yra aktuali diskusijų tema. Sausį vyriausybė atšaukė kontroversišką pasiūlymą, kuris sudarytų kliūčių siekiantiems antrojo išsilavinimo ir sutaupytų apie 300 milijonų kronų valstybės biudžeto.
2015-ųjų spalį tūkstančiai studentų išėjo į gatves protestuodami prieš vyriausybės planus apkarpyti švietimui skirtą biudžetą. Biudžeto apkarpymai buvo siūlomi po to, kai dvejus metus iš eilės į aukštąsias mokyklas įstojo rekordinis studentų skaičius, o tyrimas parodė, kad kas ketvirtas studentas į užsiėmimus ateina nepasiruošęs.
Parengta pagal thelocal.dk.
