Baltijos jūros šalys susitarė iki 2030 metų padidinti jūros vėjo energijos gamybą Baltijos jūroje iki 20 gigavatų. Tokiu būdu Europa po Maskvos invazijos į Ukrainą siekia atsiriboti nuo rusiškų dujų.
„Sutarėme iki 2030 metų septynis kartus padidinti jūros vėjos energijos gamybą Baltijos jūroje“, – sakė Danijos premjerė Mette Frederiksen, surengusi Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos susitikimą.
„Mes esame Europos energetinio saugumo fronto linija“, – pridūrė M. Frederiksen.
Rusija buvo vienintelė Baltijos jūros šalis, nedalyvavusi susitikime.
„Šiame kare Putinas energiją naudoja kaip ginklą ir, kaip mes visi žinome, privedė Europą prie energetinės krizės slenksčio, kai energijos kainos smarkiai auga“, – pažymėjo Danijos premjerė.
Dvidešimties gigavatų užtektų tiekti elektrą 20 milijonų namų ūkių – tai yra „daugiau nei šiuo metu visoje ES vėjo jėgainių pajėgumai“, paaiškino M. Frederiksen.
Iki 2050 metų Baltijos jūros vėjo energijos pajėgumas gali būti padidintas iki 93 gigavatų, teigiama šalių pranešime.
„Putino bandymas mus šantažuoti iškastiniu kuru žlunga. Spartiname perėjimą prie žaliosios energijos. Atsikratome priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula van der Leyen.
Kovo mėnesį Europos Komisija pareiškė norinti šiais metais dviem trečdaliais sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, o iki 2030 metų – jos visiškai atsikratyti.
Ji taip pat paskelbė tikslą iki 2030 metų padidinti atsinaujinančios energijos dalį nuo 40 iki 45 proc.
ES taip pat siekia iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 55 proc., o iki 2050 metų – tapti visiškai neteršiančia anglies dvideginiu.
Danija pranešė padidinsianti vėjo jėgainių pajėgumus prie Baltijos jūros Bornholmo salos nuo dviejų iki trijų gigavatų ir susiesianti šią gamybą su Vokietijos elektros tinklais.
Parengta pagal thelocal.dk.
