Oficialiosios statistikos portalo duomenims, per pastaruosius 6 metus iš emigracijos į Lietuvą sugrįžo beveik 119 tūkst. lietuvių – daugiausiai iš Jungtinės Karalystės ir Skandinavijos regiono. Apie 60 procentų renkasi savo grįžimo scenarijų plėtoti regionuose. Dažniausios šio sprendimo priežastys – noras įsikurti gimtosiose vietose, šalia artimųjų, ir neabejotini regionų privalumai. Kuo ypatingi Lietuvos regionai ir ko juose galėtų tikėtis naujakuriai?
Stipresnis bendruomeniškumas, daugiau laisvų nišų naujiems verslams, mažesnės nekilnojamojo turto kainos, arčiau pasiekiamos reikiamos paslaugos nei didmiesčiuose skatina vis daugiau sugrįžusiųjų ieškoti galimybių integruotis regionuose. Žinoma, grįžimas kaip ir prieš tai patirtas įsikūrimas kitoje šalyje reikalauja pastangų.
Grįžimo iššūkiai ir atradimai
Regionų populiarumas auga. Kasmet jie sulaukia vis daugiau investicijų, kuriamos naujos darbo vietos. Žinoma, negalima sakyti, kad nedarbas Lietuvoje išnyko – jis yra, tačiau jo dydis priklauso nuo konkretaus regiono.
Užimtumo tarnyba – viena pirmųjų institucijų, į kurią kreipiasi grįžusieji. Dažniausias iššūkis, su kuriuo susiduriama – per išvykimo metus įvykę Lietuvos darbo rinkos pokyčiai. Konsultacijų metu klientams pirmiausia stengiamasi padėti susiorientuoti, kokias veiklas vykdo konkrečiame regione įsikūrusios įmonės. Tai itin svarbus veiksnys, lemiantis darbo pasiūlą, keliamus lūkesčius ir karjeros galimybes.
Įvertinus užsienyje įgytą patirtį, taip pat iškyla poreikis atnaujinti arba įgyti papildomų įgūdžių ir kompetencijų, siekiant tapti konkurencingesniems vietinėje darbo rinkoje. Tai padaryti galima pasinaudojus Užimtumo tarnybos teikiamomis suaugusiųjų švietimo ir persikvalifikavimo paramos priemonėmis.
Nutarusiems grįžti į Lietuvą taip pat pravartu žinoti, kad Užimtumo tarnyboje veikia Aukštos kvalifikacijos atrankų skyrius, pasiruošęs suteikti papildomą pagalbą asmenims, turintiems aukštą kvalifikaciją – vadovams, specialistams, technikams. Reklamos ir rinkodaros specialistai, administratoriai, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, statybininkai, variklinių transporto priemonių mechanikai ir taisytojai, suvirintojai – tai tik keletas iš daugybės kvalifikuotų specialybių, kurių poreikis, ypač regionuose, yra labai didelis.
„Šiandieninė Lietuva nesibaigia ties Vilniumi. Didžiuojuosi, kalbėdama apie šalį, kuri yra nedidelė, tačiau kiekviename regione profesine prasme galime atrasti savitą infrastruktūrą ir savitus sprendimus“, – sako Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Tarnybos specialistų patirtis rodo, kad globalioje aplinkoje veikiančios įmonės, aptarnaujančios tarptautinius klientus, vertina užsienyje įgytą darbuotojų išsilavinimą, kalbų žinias ir darbuotojų patirtį, suteikiančią platesnį požiūrį į verslo aspektus.
Perspektyvos ir paskatos grįžtantiesiems
Regiono specifika ir nevienodumas yra labai svarbus aspektas. Pavyzdžiui, Klaipėdos regionui išskirtinumo suteikia jūrinė pramonė. Nemažą dalį regiono rinkos užima maisto pramonė, jo gamyba ir logistika. Taigi jūrininko profesijos žmogus darbo Vilniuje veikiausiai nesuras, tačiau dirbantieji atsinaujinančios energijos srityje turėtų suklusti, nes ruošiamasi vėjo parkų statybai Baltijos jūroje. Bus ieškoma patyrusių elektrikų, statybų vadovų ir kitų su tuo susijusių darbuotojų.
Kaunas ir Panevėžys – inžinerijos miestai. Kaune yra kuriamos aukštos pridėtinės vertės technologijos, verslas glaudžiai bendradarbiauja su aukštojo mokslo įstaigomis. Panevėžyje vyksta inžinerinė gamyba, miesto ir regiono mokyklose yra dėstomos robotikos pamokos. Šiaulių regione vyrauja pramoninė gamyba, ypač stipri baldų gamyba, veikia pažangi dviračių gamykla. Vilnius – tai fintech, lazerių pramonės miestas, orientuotas į paslaugas ir jų sektorius.
Negalima išskirti, kad Lietuvai reikia tik tam tikro sektoriaus darbuotojų arba tik tam tikro kvalifikacijos lygio. Darbo jėgos trūkumas – tendencija visuose regionuose ir nemažoje dalyje skirtingų sektorių. Tai reiškia, jog grįžtantys žmonės, kurie yra motyvuoti ir ryžtingi, sėkmingai randa darbą.
Svajojantiems kurti verslą Lietuvoje
Sugrįžti į Lietuvą ir užimti laisvas darbo vietas – tik viena galimybė, kurią renkasi grįžtantieji Lietuviai. Užimtumo tarnybos apklausos duomenimis, beveik 20 proc. korespondentų grįžta su mintimis Lietuvoje kurti savo verslą.
Verslo pavyzdžių turime pačių įvairiausių: sugrįžusieji steigia kelionių agentūras, gamina tautinius atributus ar atidaro viešojo maitinimo įstaigas, kviečia į pramogų parkus. Didžio dalis verslų plėtojami būtent regionuose, kuriems tai yra itin vertinga: kuriamos naujos darbo vietos, naujos veiklos, naujos investicijos. Verslininkams palanki aplinkybė – maža arba neegzistuojančia konkurencija ir naujų veiklų poreikis gyventojams.
Sklandžiam sugrįžimui į Lietuvą itin svarbus įvairiapusiškas palaikymas. Lietuvos regionai savivaldos, verslo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo lygmenyje turi reikiamo lankstumo ir problemas sprendžia įvairiais būdais: padeda įsikurti, susirasti darbo vietą, pagelbėja ugdymo įstaigų vaikams paieškose, prisideda prie lengvesnės integracijos į bendruomenę, palaiko.
Kokybiškos konsultacijos ir atsakymai į rūpimus klausimus
Visais atvejais grįžimas į Lietuvą turėtų būti apgalvotas ir suplanuotas sprendimas, kuriam reikia tinkamai pasiruošti. Atliepiant grįžtantiems lietuviams aktualų poreikį centralizuotai rasti reikiamą informaciją, nuo šių metų sausio startavo Užsienio reikalų ministerijos vykdoma iniciatyva „Grįžtu.LT“. Ji vienija įvairias Lietuvos institucijas ir pateikia aktualią informaciją vieno langelio principu.
Prie šios iniciatyvos taip pat prisijungė Užimtumo tarnyba, kurios kiekviename klientų aptarnavimo skyriuje jau paskirti atsakingi specialistai, pasirengę grįžtančiuosius konsultuoti jiems aktualiais klausimais. Tikimasi, kad galimybė susitikti ir pasitarti su tame regione dirbančiais specialistais, padės tikslingai iš anksto ruoštis grįžimui, sužinoti apie galimybę pasinaudoti lengvesnei integracijai skirtomis priemonėmis įvairių institucijų lygmenyje.
Tad grįžusieji į Lietuvą trumpam aplankyti artimųjų ar atostogų metu kviečiami pasinaudoti galimybe apsilankyti artimiausiame Užimtumo tarnybos klientų skyriuje ir ten gauti reikiamą informaciją. Konsultacijos teikiamos ir telefonu. Prireikus detalesnių atsakymų, tikslingai nukreipiama į atitinkamas institucijas. Ir nors kiekvienai grįžimo ir įsikūrimo Lietuvoje istorijai būdingas unikalumas, visgi jas visas sieja bendras akcentas – svarbiausia tinkamai pasirinkti savo
kryptį ir drąsiai ieškoti atsakymų.
