Jei dėl katastrofos, klimato kaitos ar branduolinio karo dabartinis mums įprastas gyvenimas visiškai pasikeistų ir dalis mūsų planetos taptų nuniokota ir nepalanki gyventi, Svalbardo pasaulinis sėklų atsargų požemis galėtų tapti tuo ištekliumi, kuris padės išgyventi.
Saloje tarp žemyninės Norvegijos ir Šiaurės ašigalio esančiame sandėlyje, pasislėpusiame apie 120 metrų gylyje kalno viduje, saugomos vertingos sėklos iš viso pasaulio. Čia jos laikomos tinkamoje ir saugioje temperatūroje.
Tačiau temperatūrų kraštutinumai Arktyje praėjusią žiemą, kuomet vietoj sniego buvių liūčių, paskatino įšalo tirpimą, ir jis plūstelėjo į rūsin vedantį tunelį. Dėl to iškilo klausimų, ar ši slėptuvė išgyventų kritiniu momentu, kai planetos klimatas šyla.
„Mes nenumatėme, kad slėptuvę ištiks tokie orai ir užplūs ištirpęs įšalas. Gausybė vandens plūstelėjo į tunelio pradžią ir sušalo į ledą, tad viduje susidarė tarytum ledynas”, – pasakojo Norvegijos vyriausybės atstovė Hege Njaa Aschim.
Vanduo nepasiekė paties tunelio, jis tebėra saugus, o visas ledas nuo įėjimo buvo nukapotas.
Svalbardas yra šiauriausia pasaulio vieta, į kurią skraido lėktuvai. Jis yra įsikūręs daugiau nei 120 metrų aukščiau jūros lygio, o ore mažai drėgmės. Tačiau Arktis šyla sparčiau nei likęs pasaulis ir greičiau, nei kas nors galėjo tikėtis.
Kadangi rūsys yra pasislėpęs įšale, manoma, kad jis galėtų išsilaikyti įšalęs bent jau 200 metų, net jei ir nebūtų elektros energijos. Bet valdžios pareigūnai nerimauja. „Dabar stebime sėklų sandėlį 24 valandas per parą”, – sakė H. N. Aschim.
Sandėlyje saugomos 60 institucijų iš beveik kiekvienos pasaulio šalies surinktos sėklos. Jos yra surinktos iš daugiau nei 1500 pasaulinių genų bankų, kuriuose saugomi sėklų pavyzdžiai, atitinkantys tokias sėklas, kokios yra kiekviename regione. Svalbardo sandėlis yra centrinis iš visų šių bankų. Jei jam kažkas nutiktų, kito atsarginio varianto nebebus. Sėklų pavyzdžiai siunčiami į Svalbardą, kad nelaimės atveju, kitame banke žuvus sėkloms, jos išliktų čia. Tokiu būdu būtų išsaugota pasaulio augalų genų įvairovė.
Pakuojami kviečių sėklų pavyzdžiai. AP nuotrauka
Už pasaulinę sėklų banko sistemą yra atsakinga organizacija „Crop Trust”.
Sėklų pavyzdžiai į Svalbardą siunčiami didelėse dėžėse. Patekusios į salą, jos yra patikrinamos rentgeno spinduliais, kad būtų užtikrinta, jog viduje yra tik sėklos ir daugiau nieko.
REUTERS/Heiko Junge/NTB Scanpix nuotrauka
Slėptuvė paprastai turėtų būti atidaroma tik tais atvejais, kai pristatoma nauja sėklų partija. Tai nutinka tris ar keturis kartus per metus. Tačiau dabar darbuotojai stengiasi apasaugoti nuo vandens į slėptuvę vedantį tunelį ir sudaryti sąlygas, kad tirpstantis įšalas nepakenktų pastatui. Viduje rengiama vandens nepraleidžianti siena, pašalinami visi galimi šilumos šaltiniai. „Negerai, jei viduje liktų nereikalingos papildomos šilumos. Dabar turime klausytis klimato ekspertų. Esame pasirengę padaryti viską, kad apsaugutume sėklų sandėlį”, – tvirtina H. N. Aschim.
REUTERS/Hakon Mosvold Larsen/ScanpixNorway/Pool nuotrauka
Užšalus ištirpusiam įšalo vandeniui, 100 metrų ilgio tunelis tapo tarsi padengtas ledu. Kiekvienas, norintis patekti į slėptuvę, turi pereiti per penkerias duris su koduotais užraktais.
„Crop Trust” teigia, kad poliariniai lokiai, kurių saloje yra daugiau nei žmonių, suteikia papildomų saugumo klausimų.
Viduje temperatūra yra 18 laipsnių šalčio, pakankamai šalta, kad sėklos išsilaikytų gyvybingos net tūkstančius metų. Šaltį užtikrina storos uolienos ir įšalas. Tačiau jei slėptuvė bus užtvindinta tirpstančio įšalo, niekas nežino, kas gali nutikti. Tai galėtų būti katastrofa.
AP Photo/John McConnico nuotrauka
Atvežtos sėklos sukraunamos į vežimėlį ir gabenamos į pagrindinę saugyklos patalpą.
AP Photo/John McConnico nuotrauka
Šiuo metu saugykloje yra apie milijoną maistinių augalų pavyzdžių, surinktų nuo Svalbardo slėptuvės atsidarymo 2008-aisiais. Kiekvieną pavyzdį sudaro 500 sėklų. Tačiau trijose pagrindinėse saugyklos patalpose dar yra pakankamai vietos 4,5 milijono pavyzdžių. Tai būtų daugiau nei du milijardai sėklų.
AP Photo/David Keyton nuotrauka
Sėklos atvyksta suvyniotos į foliją ir sudėtos į uždaromas dėžes, kad išvengtų galimos žalos.
Kiekviena šalis, laikanti sėklas Svalbarto slėptuvėje, turi prieigą prie šių sėklų ir gali jomis disponuoti. 2015-aisiais ICARDA sėklų bankas Sirijoje pasiėmė savo sėklų mėginius iš slėptuvės, kad galėtų atkurti savo sėklų banką, nuniokotą karo. Tai parodė, jog saugykla gali atlikti savo funkciją, tačiau reikia tikėtis, kad artimiausioje ateityje daugiau sėklų pavyzdžių niekas nepasiims.
Šiuo metu tyrėjai laukia ir stebi, ar kitą žiemą Arktį ir vėl sukrės nebūdingos temperatūros, paskatinančios tirpti įšalą.
Parengta pagal „Business Insider Nordic”, „Crop Trust” ir thelocal.no.
