Norvegija didina savo karinį pasirengimą, pirmadienį pareiškė šalies ministras pirmininkas, pabrėždamas, kad tiesioginės grėsmės Norvegijai nėra.
Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre’as aiškino, kad saugumo sugriežtinimo pagrindas – Rusijos agresija Ukrainoje ir saugumo politikos situacija, kurią Europoje sukėlė karas.
„Kariuomenė nuo rytojaus padidins savo pasirengimą Norvegijoje. Esame atsidūrę rimčiausioje saugumo politikos situacijoje per daugelį dešimtmečių“, – sakė J. G. Støre’as.
Norvegijos premjeras pažymėjo, kad nors tiesioginės grėsmės Norvegijai, kuri yra NATO narė, nėra, visgi šalis, turinti sieną su Rusija, privalo būti viskam pasirengusi.
„Nėra jokių požymių, kad Rusija plėstų savo puolimą į kitas šalis, tačiau išaugusi įtampa reiškia, kad esame labiau veikiami grėsmių, žvalgybos ir kitokios įtakos. Todėl visos NATO šalys, įskaitant Norvegiją, turi būti budresnės“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė J. G. Støre’as.
Vyriausybė sustiprino karinį pasirengimą dar prieš prasidedant karui, o nuo to jo pradžios tai buvo daroma dar kelis kartus.
Pastarosiomis savaitėmis Norvegijos gynybos pajėgos padidino savo aktyvumą ir patruliavo aplink svarbiausius infrastruktūros objektus Šiaurės jūroje. Be to, saugoma ir svarbi infrastruktūra sausumoje, taip padedant policijos pajėgoms.
„Nėra pagrindo manyti, kad Rusija sieks įsiveržti į Norvegiją“
Norvegijos premjeras pridūrė nemanantis, kad kad Rusija siektų tiesiogiai įtraukti Norvegiją į karą.
„Nėra pagrindo manyti, kad Rusija tiesiogiai įtrauks Norvegiją į karą, tačiau turime būti budresni“, – sakė J. G. Støre’as ir pažymėjo, kad nėra jokių konkrečių incidentų, dėl kurių vyriausybė būtų nusprendusi sustiprinti karinę parengtį.
Visgi premjeras pabrėžė, kad grėsmės perspektyvos yra rimtos. Be kitų dalykų, jis atkreipė dėmesį į užfiksuotus dronus ir dujotiekio sprogimus Baltijos jūroje.
„Tą darome siekdami užtikrinti, kad Norvegija būtų gerai pasirengusi ir pajėgi veikti. Svarbiausia mūsų užduotis – apsaugoti Norvegiją ir visus čia gyvenančius žmones. Darome viską, kas būtina, kad išlaikytume mūsų šalies saugumą“, – dėstė J. G. Støre’as.
Jokių esminių pokyčių gyventojams
Norvegijos premjeras nemano, kad dėl sustiprintos karinės parengties gyventojai patirs didelių pokyčių.
„Nemanau, kad dėl saugumo sugriežtinimo žmonės galėtų susidurti su dideliais kasdienio gyvenimo pokyčiais. Tai aktualu mūsų kariniam aparatui, personalui ir tam, kaip vykdomos operacijos“, – aiškino J. G. Støre’as.
„Parengties sustiprinimas bus juntamas pakrantėje ir sausumos objektuose, kur dabar yra pajėgos. Be to, galima bus išvysti karių, mat vyks persigrupavimai ir pratybos. Bet, kaip ir sakiau, nemanau, kad tai galėtų būti labai pastebimas dalykas kasdieniame gyvenime“, – apibendrino premjeras.
Dabartinė situacija
Norvegija jau buvo padidinusi savo strateginių objektų saugumą po to, kai netoli šalies naftos ir dujų platformų buvo užfiksuoti įtartini bepiločių orlaivių skrydžiai, taip pat įvyko, kaip įtariama, „Nord Stream“ Baltijos jūros dujotiekių sabotavimas.
Pastarosiomis savaitėmis Norvegijoje buvo sulaikyti keli rusai, kurie šalies oro erdvėje neteisėtai skraidino bepiločius orlaivius arba pažeidė fotografavimo apribojimus draudžiamose zonose.
Praėjusią savaitę Norvegijos kontržvalgybos tarnyba taip pat paskelbė sulaikiusi vyriškį, kuris, kaip įtariama, yra po priedanga veikęs Rusijos agentas ir, pasak ekspertų, karinės žvalgybos tarnybos pareigūnas.
Krašto apsaugos ministras Bjornas Arildas Gramas pasakojo kad padidinta karinė pasirengtis apims priemones, susijusias su logistika, ryšių saugumu ir karinių objektų saugumu.
Svarbiausias ginkluotųjų pajėgų uždavinys yra išsaugoti šalies taiką ir saugumą bei užkirsti kelią konfliktams, pažymi kariuomenės vadas Eirikas Kristoffersenas.
Jis aiškina, kad dėl šios priežasties kariuomenė turi pritaikyti savo veiklas prie tam tikros situacijos, kuri galėtų susiklostyti bet kuriuo metu.
„Dabar siekiame tokiems dalykams pasirengti perskirstydami kai kurių planuojamų veiklų prioritetus, kad sustiprintume pasirengimą, operatyvinį pajėgumą ir ištvermę“, – pasakoja E. Kristoffersenas.
Jis atkreipia dėmesį, kad susiduriama su neaiškia situacija.
„Kalbama apie branduolinio ginklo panaudojimą – anksčiau tokių kalbų mes negirdėjome. Baltijos jūroje įvyko dujotiekio sprogimas, dronai skraidė aplink naftos platformas Šiaurės jūroje. Be to, matome, kad sieną su Rusija turinčios sąjungininkės taip pat sustiprino parengtį pasienyje. Dėl visų šių dalykų situacija darosi neaiški, neprognozuojama. Todėl sudėtinga ir tiksliai nurodyti, ką mes darome – negalime to atskleisti. Bet mes darome viską, kad padidintume savo pasirengimą, pajėgų prieinamumą ir galėtume geriau reaguoti susiklosčius tam tikrai situacijai“, – dėstė kariuomenės vadas.
Didėjant įtampai tarp Rusijos ir Vakarų, Norvegija jau padidino savo karinį biudžetą ir sustiprino žvalgybos pastangas šiaurinėje šalies dalyje, kur turi bendrą 198 kilometrų ilgio sieną su Rusija.
Parengta pagal thelocal.no ir nrk.no.
