Norvegijos politikas Janas Arildas Ellingsenas įsitikinęs, kad kovoje su vaikų seksualiniu išnaudojimu privalo būti apsvarstytos visos galimos priemonės, įskaitant ir cheminę kastraciją.
Progreso partijos atstovas savo mintimis apie šį klausimą pasidalino po to, kai Norvegiją sudrebino informacija apie atskleistą pedofilų tinklą.
„Mes negalime nustatyti apribojimų, kokios priemonės yra leistinos, kai kalba pakrypsta apie vaikų tvirkinimą. Tad privalome taip pat apsvarstyti ir cheminės kastracijos galimybę. Juk svarbiausias dalykas yra apsaugoti vaikus”, – sakė J. A. Ellingsenas.
Cheminė kastracija – tai lytinių liaukų hormoninės veiklos nuslopinimas medikamentais, kad būtų pakeista organizmo hormoninė pusiausvyra.
Tačiau psichologijos ekspertas Sveinas Øverlandas perspėja, kad įsitikinimas, jog vien tik hormonų terapija gali padėti sustabdyti išnaudotoją, yra klaidingas. S. Øverlandas dalyvauja testiniame projekte, kuriame išnaudotojai savanoriškai sutinka dalyvauti hormonų terapijoje, kurios tikslas yra sumažinti lytinį potraukį.
„Siekis pakeisti išnaudotoją, kad jis taip nebesielgtų – tai procesas, kuris turi vykti įgalinimo įstaigoje, o išėjus iš jos šis procesas tęsiamas toliau. Būtina turėti daugiau išteklių, kad galėtume toliau vykdyti šį darbą”, – aiškina S. Øverlandas.
Psichologas teigia, kad mokslininkų bendruomenėje nėra vieningo tarpusavio sutarimo, ar hormoninė terapija yra žingsnis į priekį. Tyrėjų nuomonės šiuo klausimu išsiskiria.
Klinikinės psichologijos ir seksologijos srities specialistas Thore Langfeldtas yra vienas cheminės kastracijos metodo kritikų. Jis pabrėžia, kad hormoninių preparatų poveikį galima sumažinti lengvai prieinamais anaboliniais steroidais. „Tokiu būdu nieko nebus pasiekta”, – dar 2014-aisiais aiškino T. Langfeldtas.
Parengta pagal „Norway Today” ir „NTB scanpix”.
