Spalio pradžia Švedijoje neabejotinai kvepia cinanominėmis bandelėmis, o spalio 4-ąją netgi minima šių bandelių diena. Švedų mėgstamas saldumynas pasižymi ne tik puikiu skoniu, bet ir įdomia istorija. Štai keletas faktų apie jas.
1. Cinamoninės bandelės pradėtos kepti prieš šimtą metų
Tokios cinamoninės bandelės, kokias valgome šiandien (kanelbulle), pradėtos kepti po Pirmojo pasaulinio karo. Nors per karą Švedija išliko neutrali, visgi šalyje trūko tokių produktų kaip cukrus, kiaušiniai ir sviestas, mat buvo rengiamasi galimai kovai. O štai po karo šie produktai pagaliau sugrįžo į lentynas, ir šalies kepyklėlėse bei kavinukėse ėmė rastis cinamoninių bandelių. Tačiau unikalų skonį suteikiantys prieskoniai – cinamonas ir kardamonas – buvo brangūs, tad mėgautis saldėsiu sau leisti galėjo ne kiekvienas.
2. Cinamoninės bandelės išpopuliarėjo tik šeštajame dešimtmetyje
XX a. viduryje, augant šalies ekonomikai ir gerėjant finansinei Švedijos gyventojų situacijai, vidutinis namų ūkis jau galėjo sau leisti brangius cinamoninių bandelių ingredientus.
Dabar Švedija yra viena aktyviausių lyčių stereotipų laužytojų ir kovotojų už lygias galimybes, bet šeštajame dešimtmetyje namų šeimininkės vis dar buvo populiarus ir savaime suprantamas reiškinys, tad naminių kepinių populiarumas augo.
Nors šiandien cinamonines bandeles sau leisti gali daugelis, statistika rodo, kad jos brangsta. Bandelių kepimas namuose taip pat nebėra toks pat pigus – šiandien naminių bandelių kaina yra maždaug 5o proc. didesnė nei prieš tris dešimtmečius. Pabrango netgi ir prekybos centruose pardavinėjamos bandelės.
3. Oficialus cinamoninių bandelių „gimtadienis” atsirado visai neseniai
Tradicija spalio 4-ąją švęsti Nacionalinę cinamoninių bandelių dieną yra ne tokia ir sena. Ji atsirado 1999-asiais, kai Švedijos „Naminių kepinių taryba” (Hembakningsrådet) ėmė svarstyti, kaip būtų galima atšvęsti šios organizacijos keturiasdešimtmetį. Puikiai įvertinusi tautos skonį, organizacija paskelbė apie kasmetinę šventę.
4. Cinamoninės bandelės – būtina fikos dalis
Kiekvienas, gyvenantis Švedijoje, tikrai žino apie fikos tradiciją. Švedai kartą ar du per dieną meta visus reikalus dėl fikos.
Ši beveik šventa tradicija – tai laikas, skirtas kavos puodeliui ir kažkam saldžiam prie jos, labai dažnai tai būna cinamoninė bandelė. Fikos praleisti nevalia, nesvarbu, esate namuose, biure ar tvarkote reikalus.
Kadangi švedai nevengia sporto, toks pasilepinimas jiems dažniausiai nesibaigia papildomais kilogramais.
5. Fika ir cinamoninės bandelės populiarios ir už Švedijos ribų
Užsienyje gyvenantys švedai išpopuliarino fikos tradiciją. Švediškų cinamoninių bandelių, patiekiamų su kava, pastaruoju metu galima rasti daugelyje kavinių visame pasaulyje.
„Švediškas gyvenimo būdas šiuo metu yra apskritai labai madingas, tad ir išpopuliarėjo ir fika”, – aiškina Anna Brones, knygos „Fika: švediškų kavos pertraukėlių menas” bendraautorė.
6. Cinamoninių bandelių tradicija yra pakankamai prieštaringa
Švedai yra tikri smaližiai, mėgstantys tikrai ne vien cinamonines bandeles. Pasak Švedijos Nacionalinės maisto agentūros, vienas švedas per metus suvartoja vidutiniškai 37 kilogramus cukraus.
Prieš kelerius metus medicinos studentas Haroonas Bayani savo straipsnyje ragino švedus atsisakyti numylėtosios fikos, nes augantys nutukimo ir antsvorio rodikliai kelia nerimą. „Visai kaip šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai buvo teigiama, kad rūkymas yra „natūralu”, šiandien šios nutukimą skatinančios bandelės tebėra visiškai priimtina”, – rašė jis, siūlydamas bandeles keisti vaisiais ir riešutais.
Visgi panašu, kad šių raginimų dauguma Švedijos gyventojų neišgirdo.
Parengta pagal thelocal.se.
