Ketvirtadienį dešimtys Rusijos karinių laivų pradėjo pratybas strategiškai reikšmingoje Baltijos jūroje. Šios pratybos prasidėjo netrukus po to, kai Švedija ir Suomija neseniai pateikė paraiškas dėl narystės NATO.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad šalies Baltijos jūros laivyno laivai „atliks mokomąsias laivybos kelių ir laivyno bazių gynybos užduotis“.
Pasak ministerijos, manevruose, kurie taip pat apims ir pratybas sausumoje, Kaliningrado srityje esančiuose poligonuose, dalyvaus 60 laivų ir 40 orlaivių.
Laivyno pratybos rengiamos išaugus įtampai tarp Maskvos ir NATO po to, kai Švedija ir Suomija pateikė prašymus priimti jas į JAV vadovaujamą aljansą, sustiprėjus nerimui dėl Rusijos vykdomo karo Ukrainoje.
Šiuo metu Švedijos ir Suomijos priėmimą į NATO blokuoja Turkija, bet jeigu nesutarimai būtų išspręsti ir šalys būtų priimtos į Aljansą, Rusija liktų vienintelė NATO nepriklausanti Baltijos pajūrio valstybė.
Išreikšdamas palaikymą Švedijos ir Suomijos siekiui, Jungtinių Valstijų kariuomenės Jungtinio štabų vadų komiteto viršininkas generolas Markas Milley šeštadienį apsilankė Stokholme. Jis buvo JAV jūrų desanto operacijų laive „USS Kearsage“ – didžiausiame Jungtinių Valstijų karo laive, kada nors atplaukusiame Švedijos sostinę.
Amerikiečių generolas į šalį atvyko per NATO kasmetines karinių jūrų pajėgų pratybas Baltijos jūroje „BALTOPS 22“, kurios tęsis iki birželio 17 dienos.
Parengta pagal thelocal.se.
