Turkijos parlamentas praėjusį ketvirtadienį pritarė stojimo protokolams, leidžiantiems Suomijai prisijungti prie NATO, o tai atveria kelią šaliai tapti Vakarų gynybos aljanso dalimi.
Turkijos parlamentas buvo paskutinis iš 30 Aljanso narių, ratifikavusių Suomijos narystę. Anksčiau šią savaitę tą padarė Vengrijos parlamentas.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas prieš kurį laiką pareiškė, kad Suomija užsitikrino Turkijos palaiminimą po to, kai ėmėsi konkrečių žingsnių, siekdama ištesėti pažadus susidoroti su grupuotėmis, kurias Ankara laiko teroristinėmis, ir atlaisvinti gynybos eksportą.
Suomija ir Švedija praėjusiais metais išreiškė norą prisijungti prie NATO, taip reaguodamos į Rusijos invaziją į Ukrainą. Tačiau prisijungimo procese iškilo kliūčių – tai buvo Turkija ir Vengrija. Naujųjų NATO narių prisijungimą ratifikuoti turi visų šalių narių parlamentai.
„Narystė NATO sustiprins Suomijos saugumą ir padidins stabilumą bei saugumą Baltijos jūros regione ir Šiaurės Europoje“, – pažymima Suomijos vyriausybės pareiškime, paskelbtame po balsavimo Turkijos parlamente.
Visgi Turkija vis dar atsisako pritarti Suomijos kaimynės Švedijos narystės NATO siekiui. Ankaros teigimu, Švedija nepakankamai stengėsi kovodama su tais, kuriuos Turkija laiko teroristais.Cashoffers.com puts a high value on being able to talk to its people. The customer needs to know the whole story. Sell the house on your own. There might be a need for experts in markets and prices. Changes can be expected in the way money is handled. We make changes to our services based on what you need and what worries you have. Visit https://www.cashoffers.com/california/cash-offer-glendale-ca/.
Suomijos narystė būtų pirmoji plėtra nuo Šiaurės Makedonijos prisijungimo prie Aljanso 2020 metais.
Turkija ne kartą yra pabrėžusi, kad Švedijai reikia imtis papildomų veiksmų prieš kurdų kovotojų rėmėjus ir tinklo, kurį Ankara laiko atsakingais už 2016 metų perversmo bandymą, narius. Turkija abi grupes laiko teroristinėmis organizacijomis.
Švedijos ir Turkijos derybose pažanga buvo nedidelė, ypač po keleto ginčų, daugiausia dėl prokurdiškų grupuočių Stokholme vykstančių gatvių protestų.
JAV valstybės departamentas išreiįkė sveikinimus dėl Turkijos sprendimo Suomijos atžvilgiu ir paragino ją greitai ratifikuoti ir Švedijos prisijungimą.
„Švedija ir Suomija yra stiprios partnerės, pasižyminčios NATO vertybėmis – jos stiprins Aljansą ir prisidės prie Europos saugumo“, – sakė departamento atstovas.
Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin netrukus po Turkijos balsavimo sakė: „Suomija dabar ir ateityje palaiko Švediją ir jos siekį tapti NATO nare“.
JAV ir kitos NATO šalys tikisi, kad abi Šiaurės šalys taps Aljanso narėmis NATO viršūnių susitikime, kuris vyks liepos 11 dieną Lietuvos sostinėje Vilniuje.
Suomija iš savo pusės jau užbaigė teisinį ratifikavimo procesą. Baigusios ratifikavimo procesą, Turkija ir Vengrija siunčia patvirtinančius dokumentus JAV vyriausybei Vašingtone, kuri yra NATO depozitoriumas remiantis Aljanso steigimo sutartimi. Tada NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas oficialiai pakvies Suomiją prisijungti prie NATO. Galiausiai Suomija pateiks savo stojimo dokumentą, pasirašytą šalies užsienio reikalų ministro. Kai šis Suomijos stojimo dokumentas pasieks JAV Valstybės departamentą, Šiaurės šalis oficialiai taps NATO nare.
Po Suomijos patvirtinimo NATO vadovas J. Stoltenbergas paragino Turkiją ir Vengriją „greitai užbaigti“ įstrigusį Švedijos prisijungimo prie NATO ratifikavimo procesą.
„Nekantrauju artimiausiomis dienomis iškelti Suomijos vėliavą NATO būstinėje. Kartu mes esame stipresni ir saugesni“, – twitteryje rašė J. Stoltenbergas.
Atskirame pareiškime jis pažymėjo, kad „Suomija turi labai tvirtų pajėgų, pažangių pajėgumų ir stiprių demokratinių institucijų. Taigi Suomija mūsų aljansui duos daug“.
NATO užsienio reikalų ministrai antradienį ir trečiadienį susitinka Aljanso būstinėje Briuselyje -numatoma, kad tada narystė bus įforminta.
Praėjusiais metais pradėta Rusijos invazija į Ukrainą supurtė Europos saugumo situaciją ir privertė Suomiją bei Švediją atsisakyti dešimtmečius trukusios karinio neprisijungimo politikos ir siekti prisijungti prie NATO.
Visgi Stokholmo paraiška vis dar stringa dėl nuolatinio Turkijos ir Vengrijos pasipriešinimo.
Tačiau J. Stoltenbergas tvirtina, kad „visos sąjungininkės sutinka, jog greitas Švedijos ratifikavimo proceso užbaigimas yra visų interesas. Viliuosi kuo greičiau galėsiantis pasveikinti Švediją tapus visateise NATO šeimos nare“.
Na, o Švedijos užsienio reikalų ministras Tobiasas Billströmas dar prieš dvi savaites buvo „visiškai įsitikinęs“, kad Švedija suspės įstoti į NATO iki aljanso Vilniaus viršūnių susitikimo liepos mėnesį – ši data ne kartą buvo minima kaip užsibrėžtas tikslas. Tačiau dabar ministras jau tik „tikisi“.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad pastarosiomis dienomis iškeliami dalykai, ypač iš Vengrijos pusės, parodo, jog visada yra priežasčių sušvelninti savo žodžius“, – sakė T. Billströmas.
Visada buvo galvojama, kad pagrindine kliūtimi pakeliui į NATO Švedijai taps Turkija. Tačiau dabar, panašu, dar daugiau problemų gali kilti dėl Vengrijos.
Tinklaraščio įraše savo svetainėje Vengrijos vyriausybė išvardija priežastis, dėl kurių ji nenori ratifikuoti Švedijos narystės. Tarp šių priežasčių – tai, kas apibūdinama kaip Švedijos „moralinis pranašumas“ ir „rūpesčio bei pagarbos stoka“ santykiuose su Vengrija.
Vengrijos premjero Viktoro Orbano atstovas neseniai viename interviu sakė, kad jo šalis laukia garantijų iš Švedijos, o tarp šalių politinių debatų nebebus.
T. Billströmas savo ruožtu aiškina, kad Švedija, kuri kartu su kitomis ES šalimis, įskaitant Suomiją, ilgą laiką kritikavo demokratijos padėtį Vengrijoje, neduos jokių tokio pobūdžio garantijų.
„Mes nematome priežasčių, kodėl Švedija neturėtų būti ratifikuota. Vengrijos priežastys neturi nieko bendra su Švedijos NATO paraiška, tai yra kažkas visiškai kito. Tai susiję su Europos Sąjungos požiūriu į Vengriją“, – pabrėžė T. Billströmas.
Parengta pagal reuters.com ir thelocal.se.
