Korano deginimo ar kitokio niekinimo atvejai pastaruoju metu sukėlė riaušes Švedijoje, apsunkino šalies kelią į NATO šių metų pradžioje, o dabar kelia grėsmę jos ambasadoms visame musulmoniškame pasaulyje.
Įtampa tarp Švedijos ir kelių Artimųjų Rytų šalių įsiplieskė po to, kai pabėgėlis iš Irako surengė du protestus, per kuriuos jis išniekino Koraną. Birželio pabaigoje 37-erių Salwanas Momika prie pagrindinės Stokholmo mečetės padegė šventosios musulmonų knygos egzempliorių. Praėjusią savaitę jis surengė panašų protestą prie Irako ambasados – trempė Koraną, ber šįkart jo nedegino.
Švedijos vyriausybė pasmerkė išniekinimus ir pabrėžė konstituciškai saugomas šalies žodžio ir susirinkimų laisves. Švedijoje ir kitose Europos šalyse anksčiau vyko protestai, kurių metu kraštutinių dešiniųjų pažiūrų ir kitokio pobūdžio aktyvistai, dangstydamiesi žodžio laisvės apsauga, niokoja religinius simbolius ar knygas, dažnai sukeldami atgalinius protestus.
Tokie įvykiai padidino diplomatinę įtampą Artimuosiuose Rytuose, o Švedijos pasiuntiniai buvo iškviesti Egipte, Alžyre, Saudo Arabijoje, Jordanijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Švedijos ambasadorius buvo išsiųstas iš Irako, o Iranas pareiškė, kad neįleis naujo Švedijos ambasadoriaus į šalį po pakartotinių protestų prie ambasadų Bagdade ir Teherane.
Tad kokia situacija yra dabar, kaip reaguojama, kokios ateities perspektyvos ir ar apskritai galima tokių incidentų išvengti?
Ar Švedijoje yra teisėta deginti Koraną?
Ko gero, ne, nors aiškių teismo sprendimų šiuo klausimu dar nebuvo.
„Paprastai tai yra neteisėta. Neapykantos reiškimas etninės ar religinės grupės atžvilgiu yra laikomas nusikaltimu“, – aiškina buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas Göranas Lambertzas.
Pasak jo, danų ekstremisto Rasmuso Paludano, kuris šventąją knygą degina Afriką ir Artimuosius Rytus išvadindamas „žemo intelekto koeficiento šalimis“, atveju, toks nusikaltimas yra visiškai akivaizdus.
Pagal Švedijos neapykantos įstatymą hets mot folkgrupp (agitacija prieš etninę grupę) jo protestai laikomi nusikaltimu.
Šių metų kovą Švedijos prokurorai patvirtino, kad R. Paludanas buvo pakviestas į apklausą dėl įtarimų įvykdžius neapykantos nusikaltimus, susijusius su 2022 metų Korano deginimu. Tačiau R. Paludanas iki šiol atsisakė išvykti iš Danijos.
Jei veiksmai neteisėti, kodėl policija negali jų sustabdyti?
Pagal Viešosios tvarkos įstatymą, reglamentuojantį policijos įgaliojimus išduoti arba atsisakyti išduoti leidimus viešoms demonstracijoms, Švedijos policija gali atsisakyti išduoti leidimą tik tuo atveju, jei tai yra „būtina dėl viešosios tvarkos ar saugumo susirinkimo metu arba tai yra tiesioginė susirinkimo pasekmė artimiausioje jo aplinkoje“.
Tad įtarimas, kad bus įvykdytas nusikaltimas, yra nepakankama priežastis.
„Net jei Aukščiausiasis Teismas būtų nusprendęs, kad Korano deginimas yra baudžiamasis nusikaltimas, tai dar nereikštų, kad policija gali jam užkirsti kelią, – dėsto Göteborgo universiteto Segerstedto instituto direktorius Christeris Mattsonas, tiriantis, kaip kovoti su smurtinėmis ekstremistinėmis ideologijomis. – Pranešti apie nusikaltimą ir jį tirti galima tik jau šiam įvykus. Policijai neleidžiama kištis į demonstraciją.“
Kodėl policijai apskritai taip sunku sustabdyti ekstremistų demonstracijas?
Susirinkimų laisvė (mötesfrihet), laisvė rengti ir dalyvauti demonstracijose (demonstrationsfrihet) ir laisvė jungtis į asociacijas (föreningsfrihet) yra tvirtai ginamos Vyriausybės akte, viename iš keturių Švedijos konstitucinių įstatymų.
Dėl šios priežasties Viešosios tvarkos įstatymas ir yra toks suvaržantis.
Policijai neužtenka įrodyti, kad protestas rizikuoja sukelti riaušes, pavyzdžiui, prie ambasadų užsienyje, arba netgi tame pačiame mieste, kuriame jis vyksta.
Štai kodėl Švedijos administracinis teismas balandį nusprendė, kad policija vasarį buvo neteisi, nesuteikdama leidimo pabėgėliui iš Irako S. Momikai, norėjusiam protestuoti prieš islamo religiją ir galiausiai birželį viešai sudeginusiam Koraną.
„Administracinis teismas nemano, kad grasinimas, pateiktas kaip Policijos institucijos sprendimo nesuteikti leidimo pagrindas, yra pakankamai konkretus ir susijęs su konkrečiu susirinkimu“, – pažymi advokatė Eva-Lotta Hedin.
Tad kai S. Momika ir vėl kreipėsi dėl leidimo, policija neturėjo pasirinkimo ir turėjo jo prašymą patenkinti.
Ką galėtų padaryti Švedijos policija ir teismai, kad sustabdytų Korano deginimo protestus?
G. Lambertzas teigia, kad policijai reikėjo baudžiamojon atsakomybėn R. Paludaną remiantis Švedijos neapykantos įstatymais dėl Korano deginimo patraukti anksčiau – dar per 2022 m. Velykas, ir kad kuo anksčiau Aukščiausiasis Teismas būtų galėjęs suteikti daugiau aiškumo dėl Korano deginimo ar kitokio išniekinimo teisėtumo, tuo situacija būtų geresnė.
Jo manymu, viena esminių klaidų buvo ta, kad policija ir prokurorai į teismą kreipėsi ne taip greitai, kaip reikėtų.
Ką vyriausybė ar parlamentas galėtų padaryti, kad suteiktų policijai daugiau galių sustabdyti Korano deginimo demonstracijas?
Greičiausias būdas veikiausiai būtų pakeisti Viešosios tvarkos įstatymą. Švedijos teisingumo ministras Gunnaras Strömmeris birželio pabaigoje iš tiesų paminėjo, kad tokį variantą jo ministerija jau svarsto.
G. Lambertzas aiškina, kad įstatymo pataisos leistų policijai neišduoti leidimų demonstracijoms tais atvejais, kai tikėtina, jog gali būti įvykdytas nusikaltimas – pavyzdžiui, leidimo prašantis asmuo grasina įvykdyti nusikaltimą.
Tam pritaria ir Ch. Mattsonas ir priduria, kad įstatymas jau suteikia policijai teisę tam tikromis aplinkybėmis sustabdyti demonstraciją.
„Pavyzdžiui, aš negaliu rengti viešo susirinkimo Stokholmo centre, kuriame būtų demonstruojama pornografinė medžiaga. Tai būtų nedelsiant sustabdyta, pagrindžiant tuo, kad toks elgesys yra pažeidžiantis viešąją tvarką“, – aiškina Ch. Mattsonas.
Kitas galimas įstatymo pakeitimas, pasak Ch. Mattsono, būtų įtraukti sąlygą, draudžiančią demonstracijas 100 m atstumu nuo religinės mažumos kulto vietos. Toks pakeitimas galėtų apsaugoti ir žydų bendruomenes.
Kiek Švedijos konstitucija neleidžia parlamentui priimti įstatymų, kurie palengvintų Korano deginimo protestų sustabdymą?
Ne tiek, kiek galėtų pasirodyti.
Nors susirinkimų ir demonstracijų laisvė yra saugomos Vyriausybės aktu, abi jas konstitucija aiškiai leidžia parlamentui suvaržyti naujais įstatymais, nekeičiant pačių konstitucinių aktų.
Vyriausybės akte nurodoma, kad nauji įstatymai gali apriboti demonstracijų laisvę, jei jie yra „priimtini demokratinėje visuomenėje“, neviršija to, kas „būtina, atsižvelgiant į tikslą, kuris tai paskatino“, ir „nekelia grėsmės laisvam nuomonės formavimui, vienam iš demokratijos pamatų“.
Apribojimai taip pat negali būti taikomi „vien tik dėl politinės, religinės, kultūrinės ar kitos panašaus pobūdžio nuomonės“.
Gerokai didesnė kliūtis yra ilgas laikas, per kurį Švedija priima naujus įstatymus. Tad dabar įsiplieskusios problemos įstatymų pakeitimais greitai išspręsti tikrai nepavyks – jie bus priimti ir įsigalios tik po kurio laiko.
Išaugusi terorizmo grėsmė Švedijai
Korano deginimai Švedijoje ir protestai musulmoniškame pasaulyje smarkiai išaugino terorizmo grėsmę Švedijai.
„Iš tolerantiškos šalies tampame priešiški musulmonams, o tai didina grėsmes Švedijai, galinčias kilti iš pavojingos islamistinės aplinkos“, – neabejoja Švedijos saugumo policijos Säpo vadovės pavaduotoja Susanna Trehörning.
Šiuo metu terorizmo grėsmės lygis išlieka trečias – tai reiškia padidėjusią grėsmę. Pasak Säpo vadovės Charlotte von Essen, mažai trūksta, kad jis būtų kilstelėtas iki ketvirto, kas jau reiškia didelę grėsmę. Ji pabrėžia, kad Švedija iš įprastinio tapo prioritetiniu teroristinių išpuolių taikiniu.
„Tam tikri įtakingi asmenys dabar perduoda labai aiškų naratyvą apie Švediją ir ragina atkeršyti. Tai akivaizdžiai kelia mums grėsmę“, – pažymi S. Trehörning.
Švedijos vyriausybė ketvirtadienį nurodė 15 vyriausybinių agentūrų stiprinti šalies pajėgumus užkirsti kelią terorizmui.
Švedijos užsienio reikalų ministras Tobiasas Billströmas ketvirtadienį pareiškė įtemptai dirbantis siekdamas sušvelninti įtemptus diplomatinius santykius su islamo šalimis ir apsaugoti užsienyje dirbančius darbuotojus.
Rusijos dezinformacijos kampanija
Švedijos vyriausybė išdėstė kaltinimus Rusijai dėl dezinformacijos kampanijos, susijusios su Korano deginimo protestais, vykdymo, pabrėždama, kad taip buvo siekiama apsunkinti šalies prisijungimą prie NATO.
Trečiadienį specialiai sušauktoje spaudos konferencijoje Švedijos civilinės gynybos ministras Carlas-Oskaras Bohlinas pareiškė, kad Rusijos remiami propagandos kanalai skleidžia melagingus teiginius, jog už Korano deginimo protestų slypi pačios Švedijos valdžios institucijos.
„Švedija yra dezinformacijos kampanijos, kuria siekiama pakenkti Švedijos ir jos piliečių interesams, auka. Korano egzempliorių išniekinimo protestus įtemptos saugumo situacijos fone surengė itin silpnus saitus su Švedija turintys asmenys. Norima sudaryti įspūdį, kad už to stovi Švedija. Matome, kaip šie atvejai po to visiškai neteisingai vaizduojami informacinėje sferoje, siekiant pakenkti Švedijai ir jos interesams, o kartais netgi ir tiesiogiai raginant pakenkti“, – sakė C. O. Bohlinas.
Jis nekomentavo tikimybės, kad Korano deginimą vykdę asmenys galėtų būti patys remiami Rusijos.
Švedijos Psichologinės gynybos agentūros komunikacijos vadovas Mikaelis Östlundas pasakoja, kad jo agentūra vien nuo birželio 28 d. užfiksavo mažiausiai milijoną su Švedija susijusių informacinių pranešimų.
„Rusija naudojasi šiais įvykiais siekdama žiniasklaidoje ir savo kontroliuojamuose kanaluose įgyvendinti savo tikslus. Norima sukiršinti mus su Vakarais ir didinti nerimą bei susiskaldymą čia, Švedijoje. Akivaizdus Rusijos siekis, žinoma, yra apsunkinti Švedijos prisijungimą prie NATO“, – aiškina M. Östlundas.
Švedijos premjero reakcija
Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas pareiškė, kad Švedija „yra veikiama valstybių ir kitų veikėjų remiamų įtakos kampanijų, kurių tikslas yra pakenkti Švedijai ir jos interesams“.
Jis paragino švedus analizuoti šaltinius ir būti budriems.
„Neprisidėkite skleisdami neapykantą kurstančias žinutes ir melagingas istorijas. Netapkite naudingais idiotais dėl kitų interesų“, – pažymėjo U. Kristerssonas.
Jis atkreipia dėmesį, kad Rusijos atstovai taip pat skleidžia klaidingus teiginius, jog Švedijos valstybė pati rengia Korano deginimus.
Parengta pagal thelocal.se ir svt.se.
