Eksperto nuomone, Švedija nepajėgtų atsilaikyti, jei išorinės jėgos įsiveržtų į Gotlandą, strategiškai itin svarbią salą Baltijos jūroje ir Švedijos gynybos centrą.
Praėjusiais metais Švedija skyrė milijoną kronų dalies Gotlando gynybos sistemos, užsilikusios dar nuo Šaltojo karo, atnaujinimui, įskaitant šimtų karininkų siuntimą į salą.
Tačiau vienas iškiliausių Švedijos gynybos ekspertų pirmadienį pareiškė, kad iš visų šių priemonių bus labai mažai naudos.
„Visų pirma, jie nepajėgs apginti nė dalies Gotlando, jau nekalbant apie jį visą. Kalbu apie svarbias vietas, tokias kaip Visbio oro uostas, Slite uostas ir panašias”, – įsitikinęs Karlis Neretnieksas, buvęs salos pulko vadas ir Nacionalinio gynybos universiteto vadovas.
Gotlande nėra dislokuojama nei artilerija, nei oro pajėgų kariai, o tai reiškia, kad užpuolimo atveju jie turėtų būti atgabenti į salą iš žemyno, esančio beveik už 100 kilometrų.
Švedijos gynybos ministras Peteris Hultqvistas Švedijos radijui teigė, kad jis neatmeta galimybės toliau stiprinti salos gynybinius pajėgumus. „Reikėtų pasirūpinti, kad potencialiam užpuolikui čia būtų iš tiesų sunku. Šioje saloje būtinos pasirengusios kovinės grupės. Manau, kad Gotlande privalome būti pasiruošę viskam. Neabejoju, kad tai svarbi ir vertinga investicija. Esu tikras, kad šis klausimas bus labai aktualus, kai kitą sykį apsvarstysime gynybos lėšas, skiriamas Gotlandui”, – sakė P. Hultqvistas.
Vaizdingoje Baltijos jūros saloje gyvena apie 50 tūkstančių žmonių, tai taip pat populiari švedų atostogų vieta. Tačiau Gotlandas per pastaruosius keletą metų, augant baimėms dėl vis labiau agresyvėjančios Rusijos, atsidūrė karinių debatų centre.
Švedijos ir Rusijos santykiams paskutiniu metu nestinga įtampos, tą lydi karinių pajėgų suintensyvėjimas Baltijos jūroje. 2014-ųjų rugsėjį du SU-24 bombonešiai įsiveržė į Švedijos oro erdvę. Buvęs užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas tai pavadino „Rimčiausiu Rusijos įvykdytu oro antpuoliu”.
Kitą mėnesį Švedijos teritoriniuose vandenyse buvo aptiktas svetimas povandeninis laivas, nors Švedijos karinės pajėgos negalėjo nustatyti, iš kur jis atvyko.
„Manau, kad Baltijos regione ir Baltijos jūroje susiklostė nauja saugumo situacija”, – tuomet skelbė P. Hultqvistas.
Praėjusiais metais gynybos ekspertai teigė, kad pavasarį kariniuose bandymuose Baltijos jūros regione dalyvavo 33 tūkstančiai Rusijos karių.
Parengta pagal thelocal.se.
