Vaida Strazda atnaujinta 2020-03-18
Kinijos prezidentas Švedijos veiksmus pries Korona virusą vadina “kapituliavimu”, tai yra, pasidavimu be kovos, italai švedus laiko naivuoliais. Kai Europos šalys viena po kitos uždaro sienas ir skelbia karantiną, Švedija tam nemato būtinybės.
Korona virusas paveikia visus be išimties, tad ko artimiausiu metu laukti lietuviškoms įmonėms Švedijoje?
Mažos paslaugų įmonės pažeidžiamiausios
Daugelis lietuvių, gyvenančių Švedijoje turi savas įmones, valymų ir statybų paslaugos yra populiariausios. Per porą dienų supanikavę ir išsigandę fizinio kontakto klientai sulindo į namus viruso prevencijai. Įmonės savininkams tai reiškia drastišką ir staigų pajamų sumažėjimą, ekspertai kalba apie galimų bankrotų bangą.
„Consultė” įmonių vadovams pataria nusiteikti blogam scenarijui ir nedelsiant imtis veiksmų: mažinti ar atidėti būtinas išlaidas, mažinti darbuotojų etatus.
Riksbankas pažadėjo 300 milijardų kronų paskolų mažoms ir vidutinėms įmonėms dėl Koronos viruso ekonomiškai nukentėjusiems verslams.
Statybų sektorius
Statybinės įmonės kol kas teigia nejaučiančios didelių darbo trukdžių apart to, kad sunkiau pasiekti administracijos darbuotojus – dažnas jų likęs namuose su mažiausiais peršalimo simptomais. Statybų sektorius baiminasi galimo vyriausybės sprendimo uždaryti mokyklas, tokiu atveju didelė dalis darbuotojų privalėtų likti namuose su vaikais. „Byggföretagen” organizacijos duomenimis statybinių medžiagų tiekimas šiuo metu yra jautriausias klausimas projektų eigoje. Produkcijos iš Kinijos ir Italijos tiekimo datos jau ne pirmą kartą atkeliamos.
Įmonė „Veidekke” savo darbuotojams rekomenduoja atsisakyti darbo kelionių ir susitikimų, vietoj to pasitelkti interneto siūlomas galimybes. „Skanska” reaguoja griežčiau ir visiems savo 35 000 darbuotojų uždraudė keliones į užsienį dar porą savaičių iki viruso proveržio Švedijoje. „NCC” ir „Erlandsson bygg” sako rizikas analizuojančios kiekviename projekte atskirai, ypač atsakingai žiūrima į daugiabučių renovacijos projektus, kuriuose yra gyventojų. Visi didieji statybos užsakovai bijo užsitęsusio pandemijos laiko, esą kol kas situacija kontroliuojama, tačiau kiekviena savaitė svarbi ir galinti neigiamai įtakoti šalies ekonomiką.
Lietuviškos komandiruojančios įmonės
Švedija sienas uždaro kovo 19 dieną. Sienas uždaro ir Lietuva. Komandiruotės į Švediją atveju įmonė turėtų kreiptis į VSAT Lietuvoje su prašymu išleisti savo darbuotojus iš Lietuvos. Sprendimai priimami per 20 dienų (www.pasienis.lt). Paskubomis priimti drastiški sprendimai šios krizės metu nėra iki galo aiškūs. „Consultė” pataria prieš siunčiant žmogų į Švediją įduoti jam kiek galima daugiau darbo santykius įrodančių dokumentų: darbo kontraktą, įsakymą vykti ir tikslų adresą, kur žmogus vyksta bei kuriam laikui.
Visi bijo viruso sukeltų padarinių, tačiau Švedijos užsakovai nestabdo darbų ir tikisi Lietuvos darbuotojų savo statybvietėse. Panašu, kad iki pandemijos bangos Švedijoje likę (o dabar ir įstrigę dėl atšauktų keltų ir lėktuvų) komandiruoti darbuotojai gelbės projekto eigą ir darbdavius nuo vėlavimo baudų.
„Consultė” komanda sudarė platformą Švedijos lietuviams, kurie jau skundžiasi darbo stygiumi ir Lietuvos įmonėms Švedijoje, kurios negali komandiruoti savo darbuotojų, susitikti ir bedradarbiauti sprendžiant situaciją.
Pandemija – Force majeure?
Galima galvoti, kad toks nenumatytas ir niekam nepavaldus reiškinys kaip pandemija yra tipiškas force majeure atvejis, tačiau Švedijos juristai dėl to nėra tokie tikri. Švedijos įstatymai niekaip nereglamentuoja force majeure, tai numatoma kiekvienoje sutartyje atskirai. Bendrosios nuostatos, ABT06 ir AB04, kuriomis švedai noriai remiasi sudarinėdami statybos darbų sutartis, pandemijos nenurodo kaip force majeure atvejo, ypač tol, kol Švedijos vyriausybė laikosi pozicijos nestabdyti darbų.
„Consultė” pataria nedelsti ir rašyti raštus savo užsakovams dėl viruso epidemijos prarastos galimybės tęsti darbus. Raštiškas dialogas šiuo klausimu gali daug reikšti vėlesniame ginče.
