Švedijoje vaikai nuo pat pirmosios klasės mokysis programuoti. Siekdama, kad ir taip technologijoms imlūs švedai būtų dar pažangesni IT srityje, šalies vyriausybė į mokymo programą įtraukia naujus skaitmeninių kompetencijų aspektus.
Švedija pasižymi technologijų srityje pirmaujančios šalies įvaizdžiu. Tačiau, kaip tvirtina Švietimo ministras Gustavas Fridolinas, švedai visai nesiruošia užmigti ant laurų ir ketina vaikus nuo pat mažumės pažindinti su technologijomis.
„Tai reiškia, kad Švedija eina tinkamu keliu. Tai privalo būti tokia šalis, kurioje kiekvienas vaikas mokykloje paruošiamas būsimam darbui. O programavimo mokymas turi prasidėti anksti”, – teigia ministras.
Mokymo programos pokyčiai bus pradėti įgyvendinti vėliausiai 2018-ųjų liepą. Kol kas nepaskelbta, kokios apimties biudžetas tam skirtas. G. Fridolinas pabrėžia, kad programavimo įgūdžiai bus naudingi ne tik tiems vaikams, kurie vėliau pasirinks programuotojo kelią, bet ir visiems likusiems, mat vis daugiau darbų reikalingas platus informacinių technologijų išmanymas.
„Puikiausiai matome, kaip intensyviai verslo sektoriuje ieškoma programuotojų, Švedijoje jų reikia vis daugiau ir daugiau. Be to, vis daugiau darbų bus reikalaujama turėti programavimo įgūdžių, tad siekiame ne tik išauginti daugiau programuotojų, bet ir paruošti moksleivius kitiems darbams, kuriuose reikės programavimo žinių”, – pasakojo G. Fridolinas.
Programavimo bus mokoma nuo pat pirmos klasės ir tęsiama mokyti per visą vidurinės. Iš pradžių programavimas bus tiesiog matematikos ir technologijų pamokų dalis.
Skaitmeninių kompetencijų plėtimas apima ne tik programavimą, bet ir vaikų mokymą atskirti patikimus šaltinius nuo nepatikimų. Ši tema pastaruoju metu Švedijoje yra itin aktuali ir diskutuojama.
„Kalbant apie informacinę visuomenę, pasitaiko šiokio tokio naivumo. Manoma, jog nuo žinojimo mus teskiria vienas paspaudimas ir nebereikia žinoti tiek daug visko, kaip kad buvo anksčiau. Tačiau iš tiesų viskas kaip tik yra atvirkščiai: mums būtinas išmanymas skaitant, rašant ar skaičiuojant, kad nebūtume suklaidinti, bet lygiai taip pat turime kritiškai vertinti informacijos šaltinius. Ir tai turi prasidėti nuo dešimties metų amžiaus ar dar anksčiau”, – aiškina Švietimo ministras.
G. Fridolinas pastebi, kad šaltinių gausa yra šiuolaikinio skaitmeninio amžiaus realybė, todėl svarbu parengti vaikus, kad jie mokėtų atskirti, kurie iš tų šaltinių yra patikimi.
„Reikia žinoti, kuo galima pasitikėti, koks skirtumas tarp rimtos žiniasklaidos priemonės ir tos, kuri skleidžia propagandą. Kaip gali būti tikras, kad tavo tiesos suvokimas yra suformuluotas iš faktų, o ne paveiktas kažkieno, kas nori, kad galvotumei būtent taip?”, – svarsto politikas.
Neseniai apklausų centro „Ipsos” atliktas tyrimas parodė, jog aštuoni iš dešimties švedų neabejoja, kad taip vadinamos netikros naujienos turi įtakos jų esminių faktų suvokimui, o dauguma švedų kikevieną savaitę aptinka straipsnių, kuriuose, kaip jie yra įsitikinę, rašoma ne visiška tiesa.
Parengta pagal thelocal.se.
