Švedijos vyriausybė ketina įvesti naują taisyklę – jei tėvai išsiveža vaiką atostogauti be mokyklos leidimo, jiems gali grėsti bauda. Šiuo sprendimu siekiama užtikrinti, kad visi mokiniai laikytųsi privalomojo ugdymo tvarkos ir nelankytų mokyklos be pateisinamos priežasties. Todėl vyriausybė siūlo naują priemonę – sankcijos mokestį, tai yra greitą ir lengviau taikomą piniginę baudą, kurią būtų galima skirti iš karto už neteisėtą pamokų praleidimą. Tikimasi, kad ši priemonė padės veiksmingiau užtikrinti vaikų dalyvavimą ugdymo procese ir sustiprins tėvų atsakomybę.
- Taip pat skaitykite: Švedija kriminalizuoja mokamą internetinį seksą: naujasis įstatymas palies ir „OnlyFans“ turinio pirkėjus
Didėjantis pažeidimų skaičius kelia klausimų dėl griežtesnės kontrolės
Pastaraisiais metais daugėja atvejų, kai tėvai, negavę leidimo vaikui praleisti pamokas, vis tiek išvyksta į keliones, pavyzdžiui, į Tailandą ar kitus šiltus kraštus. Pasak švietimo ir integracijos ministrės Simonos Mohamsson, tokie atvejai kenkia vaikų mokymuisi ir rodo nepagarbą švietimo sistemai. „Tėvai dažnai nepaiso neigiamo atsakymo ir vis tiek išsiveža vaiką ilsėtis, pavyzdžiui, prie jūros“, – sakė ministrė Švedijos radijui.
Šiuo metu tėvams teoriškai gali būti skiriama bauda – vadinamasis ,,vitės“ mokestis – jei jie pažeidžia vaiko teisę lankyti mokyklą. Tačiau tokios baudos taikomos itin retai, nes teisinis procesas užtrunka, o sprendimas priimamas tik vaikui sugrįžus į mokyklą. Dėl to svarstoma įvesti paprastesnę ir greičiau taikomą piniginę baudą, kuri būtų skiriama nedelsiant. Ministrė taip pat pabrėžė, kad ši priemonė padėtų užkirsti kelią dar vienai problemai – kai kurie tėvai išsiveža vaikus į užsienį, ypač mergaites, siekdami jas ištekinti prieš jų valią.
Tailandas vietoj mokyklos: ar šeimos poilsis gali kainuoti šimtus tūkstančių kronų?
Vienas iš naujausių pavyzdžių – Geteborgo šeima, kuri be jokio pranešimo išvyko į Tailandą net 34 dienoms – nuo vasario 17 d. iki balandžio 9 d. Mokykla nebuvo informuota apie kelionę, o jokių duomenų apie ligą ar kitą svarbią priežastį, dėl kurios vaikas negalėjo lankyti pamokų, nepateikta. Dėl to Geteborgo pradinio ugdymo taryba nusprendė reikalauti baudos – 2 980 Švedijos kronų už kiekvieną nelankytą dieną. Iš viso siūloma skirti 100 000 kronų baudą.
„Tėvai žinojo, kad jiems gali būti skirta bauda, tačiau vis tiek nusprendė išvykti. Tai pažeidžia vaiko teisę į mokslą“, – sakė Geteborgo pradinio ugdymo valdybos direktorė Kristin Perem. Nors siūloma naujovė dar tik bus svarstoma, akivaizdu, kad Švedijos valdžia siekia aiškių ir veiksmingų priemonių, kurios padėtų užtikrinti, kad visi vaikai reguliariai lankytų mokyklą.
- Taip pat skaitykite: Svarbūs pokyčiai nuo 2025 m. liepos 1 d.: kokie įstatymai keičiasi ir kaip tai paveiks gyvenančius Švedijoje
Lietuvoje – aiškios taisyklės, bet retai taikomos sankcijos
O kaip yra Lietuvoje? Ar tėvams čia gali būti skirta bauda už tai, kad jų vaikas nelanko mokyklos dėl šeimos suplanuotų atostogų?
Nuo 2023 m. rugsėjo Lietuvoje įsigaliojo nauja mokinių lankomumo užtikrinimo tvarka. Pagal ją tėvai gali patys pateisinti iki 5 dienų per mėnesį, jei vaikas sirgo, ir dar 3 papildomas dienas per pusmetį dėl kitų svarbių priežasčių.
Tačiau šeimos atostogos mokslo metų laikotarpiu nelaikomos pateisinama priežastimi, todėl tokiu atveju pamokų nelankymas formaliai traktuojamas kaip pažeidimas.
Jei vaikas sistemingai nelanko mokyklos be svarios priežasties, į procesą įsitraukia mokyklos Vaiko gerovės komisija, savivaldybės administracija arba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Kraštutiniu atveju, kai tėvai ignoruoja raginimus ir toliau pažeidžia vaiko teisę į mokslą, jiems gali būti skirta administracinė bauda: pirmą kartą – nuo 140 iki 300 eurų, o pakartotinai – nuo 280 iki 600 eurų
Nors teisės aktai numato galimybę taikyti baudas, dar nėra atvejų, kai tėvai Lietuvoje būtų nubausti vien dėl atostogų mokslo metu. Švietimo įstaigos tokiose situacijose dažniausiai apsiriboja pokalbiais su tėvais arba įspėjimais. Situacija paprastai eskaluojama tik tada, kai pamokų nelankymas tampa sistemingas ir rimtai pažeidžia vaiko teisę į mokslą
Pasak švietimo ekspertų, problema ta, kad daugelis tėvų vis dar nesuvokia, jog kelionės, net ir suplanuotos iš anksto, negali vykti pamokų sąskaita. Teisininkai pabrėžia: jei mokykla neleidžia išvykti, o tėvai vis tiek nusprendžia keliauti, toks veiksmas laikomas mokyklos nustatytos tvarkos pažeidimu.
Ar Lietuva gali sekti Švedijos pavyzdžiu?
Švedijoje svarstomas modelis – baudos už kiekvieną praleistą dieną – Lietuvoje galėtų būti vertinamas kaip perteklinis. Vis dėlto kai kurios savivaldybės ir mokyklos jau dabar ragina tėvus griežčiau laikytis nustatytos tvarkos. Atsiranda nuomonių, kad aiškūs, visai šaliai vienodai taikomi sankcijų mechanizmai galėtų būti veiksmingesni nei dabartinis modelis, grindžiamas įspėjimais ir pokalbiais. Tačiau kol kas Lietuvoje pirmenybė teikiama dialogui ir prevencijai. Tėvai raginami planuoti keliones tik mokinių atostogų metu.
Daugiau SkandinavijaToday naujienų:
- Kas yra Allemansrätten? Švedijos gamtos teisė, leidžianti visiems mėgautis laisve gamtoje
- Lietuviai Švedijoje. Geteborgo lietuvių bendruomenė mini 15 metų jubiliejų
Lietuviai Švedijoje. Krepšinis, kuris jungia: lietuvio indėlis į Švedijos jaunimo gyvenimą
