Ekonominiai rodikliai Švedijoje krenta, ekspertai vienbalsiai kalba apie neišvengiamą sunkmetį. Kaip tai atsiliepia statybų rinkoje ir kokios rizikos čia dirbančioms lietuviškoms įmonėms Švedijoje?
Pastebime pasikartojančią tendenciją, kad kai Europoje ar pasaulyje ekonomika prastėja, lietuviškoms ir latviškoms įmonėms Švedija tampa išsigelbėjimu. Nors atšaukta apie 30% planuotų statybos projektų, darbo trūkumu švedai nesiskundžia. Atvirkščiai – čia neužtenka darbo jėgos, kas naujas įmones iš Baltijos šalių labai vilioja.
Mažėjantys ekonominiai rodikliai reiškia ne darbo trūkumą (poreikis statyti namus niekur nedingo), o pinigų stygių. Vis dažniau išgirstam maloniai nustebusius įmonių vadovų balsus, neva užsakovai iš Švedijos patys susisiekė, siūlo pradėti darbus nedelsiant, kas įprastai reikalautų varžybų su konkurentais ir pastangų įtikinti užsakovą.
Consultė ekonomi & juridik AB direktorė Vaida Strazda
Naujos lietuviškos įmonės su džiaugsmu imasi projektų Švedijoje, didelį dėmesį skiria darbų atlikimui, laiko terminams ir dažnai neįvertina sutartyse būtinų saugiklių.
Ženkliai padaugėjo skambučių įmonės Consultė ekonomi & juridik AB konsultantams dėl neapmokėtų faktūrų, staigaus užsakovo vengimo bendrauti ar netikėtų pastabų dėl darbų kokybės (kaip taisyklė – darbus baigiant). Consultė juristai pataria tikrinti užsakovo kreditingumą ir jo mokumo istoriją. Dalis informacijos yra vieša, dalis perkama už nedidelį mokestį, o taip pat reikėtų pajungti kritinį mąstymą ir ieškoti atsakymų, kodėl yra tokia skuba pradėti darbus arba kas šiuos darbus darė iki šiol ir kodėl įmonė paliko projektą? Skaudu išgirsti tos pačios statybvietės pavadinimą kur viena po kitos įklimpsta naujos lietuviškos įmonės. Tai vienas iš ekonominio sunkmečio rodiklių.
Consultė juristai pataria suderinti darbų atlikimo ir priėmimo aktus, administracines rutinas: kada, kaip ir kas tai turi daryti, per kiek laiko šie duomenys pavirsta į faktūrą ir kada pinigai atsiduria rangovo banko sąskaitoje? Dažniausiai juristams matomos nemokumo priežastys: neišsami sutartis arba jos nebuvimas, nepakankamas mokumo svarbos akcentavimas iš rangovo pusės, darbų tęsimas “į skolą”, nepakankama einamų darbų dokumentacija.
Dažna užsienio įmonių klaida – papildomų ir keitimo darbų užsakymo neturėjimas, kas tokiu atveju neįpareigoja užsakovo mokėti už atliktus darbus. Papildomi ar keitimo darbai yra tiesiogiai susiję su vykdomais darbais pagal kontraktą, tačiau neįeina į pirminį darbų sutarimą. Apie tokius darbus paprastai pasako užsakovas darbų eigoje. Neturint raštiško užsakymo papildomiems ar pakeitimo darbams, užsakovas teisiškai neįsipareigoja už juos mokėti. Užsakymas tokiems darbams gali būti paprastos formos, tinka viskas, ką galima perskaityti, raštelis, elektroninis laiškas, sms žinutė ir pan.
Rangos sutartyje stenkitės sutrumpinti faktūravimo laiką iki, pavyzdžiui, dviejų savaičių. Taip greičiau pastebėsite mokėjimo problemas ir galėsite reaguoti – stabdyti darbus (ko sąlygos sutartyje taip pat turi būti įvardintos).
Aiški sutartis ir tvarkinga einamoji statybų dokumentacija yra pagrindiniai saugikliai atgauti savo uždirbtus pinigus ginčo atveju. Atsidūrus teisme, teismo tikslas yra ne nuteisti skolininką, o padėti šalims rasti ekonominį kompromisą. Savo teismo išlaidas padengia kiekviena šalis atskirai, įmonių draudimai taip pat atsisako finansuoti bylinėjimąsį jeigu dokumentacija nėra tvarkinga.
Iš profesinės praktikos kalbant, atgauti 70% pradinės skolos, be teismo išlaidų ir palūkanų, yra labai geras, tačiau retas pasiekimas, kurio užnugaryje turi būti stipri rangos sutartis.
https://www.facebook.com/consulte.nu
