Vaikas pradeda lankyti mokyklą Švedijoje? Štai keletas dalykų, kuriuos būtina žinoti, kad pradžia būtų sklandi ne tik vaikui, bet ir tėvams. Daugeliui, iš kitų šalių atvykusių šeimų Švedijos švietimo sistema gali pasirodyti neįprasta. Vis dėlto geriau susipažinus su sistema paaiškėja, kad ji orientuota į vaikų socialinę brandą ir laipsnišką adaptaciją. Kodėl gi nepradėjus šio etapo pasiruošus ir žinant, ko tikėtis?
Kuo mokykla skiriasi nuo darželio?
Priešmokyklinė klasė (förskoleklass) Švedijoje iš esmės yra pereinamasis etapas tarp darželio ir pradinės mokyklos, todėl savo turiniu ir dienotvarke ji labai primena darželį. Joje pirmenybė teikiama ne akademiniams rezultatams, o socialinių, emocinių ir bendravimo įgūdžių ugdymui. Vaikai mokosi bendrauti, laikytis bendrų taisyklių, išklausyti kitus, susikaupti ir palaipsniui priprasti prie klasės aplinkos. Švedijoje ugdymas grindžiamas vaikų brandos principu, todėl sistemingas akademinis mokymas – skaitymo technika, rašyba, skaičiavimas – dažniausiai prasideda tik pirmoje klasėje. Iki tol svarbiau ugdyti savarankiškumą, gebėjimą bendradarbiauti ir pasitikėjimą savimi. Vienas iš reikšmingiausių skirtumų nuo darželio – mokykla yra privaloma. Nuo šešerių metų vaikas patenka į vadinamąją skolplikt (mokyklos lankymo pareigą), todėl privalo lankyti pamokas net ir tuo atveju, jei tėvai tuo metu nedirba, yra išvykę ar pasiėmę laisvadienį.
- Taip pat skaitykite: Švedijoje svarstoma bausti tėvus už neteisėtas vaikų atostogas mokslo metu
Kokią kuprinę pasirinkti?
Pirmąją klasę lankantys Švedijos vaikai dažniausiai nešiojasi lengvas kuprines, kadangi mokiniai retai parsineša vadovėlius ar sąsiuvinius namo, todėl didelės kuprinės nėra būtinos. Be kuprinės, vaikui reikės ir sportinio maišelio – lengvo, neperšlampamo, su virvele, į kurį dedami sportiniai bateliai ir sportinė apranga. Kadangi kūno kultūros pamokos dažniausiai vyksta tik vieną ar du kartus per savaitę, šį maišelį galima neštis tik tomis dienomis, kai jis iš tikrųjų reikalingas.
Svarbiausi vaiko drabužiai mokyklai
Švedijoje mokyklos neturi teisės reikalauti dėvėti uniformas, nes tai prieštarauja vaikų teisei į saviraišką. Vis dėlto tam tikri apranga yra būtina dėl kasdienės veiklos pobūdžio, klimato sąlygų ir vaikų užimtumo lauke.
Pradinukams reikalinga neperšlampama apranga – tai gali būti atskiri vandeniui atsparūs drabužiai (striukė ir kelnės) arba vientisas kombinezonas. Artėjant šaltajam sezonui prireiks šiltesnės rudeninės ar žieminės striukės, taip pat žieminio kombinezono. Kad vaikas galėtų patogiai leisti laiką lauke bet kokiu oru, būtini ir guminiai batai – šokinėjimui per balas – bei šilti žieminiai batai.
Sportui reikalingi sportiniai bateliai ir sportinė apranga. Nors kai kurios mokyklos parengiamojoje klasėje (förskoleklass) dar nereikalauja keisti aprangos prieš kūno kultūros pamokas, dauguma vis dėlto skatina vaikus ugdyti tvarkos ir savarankiškumo įpročius.
Mokykloje rekomenduojama turėti atsarginių drabužių komplektą – apatinių, kelnių, džemperį ar megztinį. Artėjant žiemai pravers ir daugiau pirštinių pageidautina – neperšlampamų. Visus drabužius rekomenduojama pažymėti vaiko vardu. Tam puikiai tinka specialūs vardiniai lipdukai ar tiesiog užrašas su žymekliu ant etiketės. Tai gerokai padidina tikimybę, kad pamesti daiktai bus sugrąžinti. Vis dėlto, net ir gerai pažymėti rūbai gali „ištirpti“ bendroje rūbinėje ar atsidurti pamestų daiktų dėžėje. Dauguma vaikų iki Kalėdų jau būna praradę bent kelias poras pirštinių, kepurių ar megztinių – tad verta reguliariai tikrinti mokyklos ,,pamestų daiktų kampelį“.
- Taip pat skaitykite: Trys šalys, viena svajonė. Ar Skandinavijos švietimo sistema padeda išlaikyti lietuviškumą
Ar reikia penalų ir rašymo priemonių?
Ne, Švedijos mokyklos aprūpina mokinius visomis reikalingomis priemonėmis – pieštukais, trintukais, liniuotėmis, žirklėmis, klijais ir kitais mokykliniais reikmenimis. Tai yra valstybės finansuojamo ugdymo dalis, todėl tėvams nereikia patiems pirkti priemonių, kaip įprasta kai kuriose kitose šalyse. Kai kurios mokyklos netgi aiškiai nurodo, kad mokiniai neturėtų atsinešti savo penalų ar asmeninių kanceliarinių daiktų, nes tai gali blaškyti dėmesį, skatinti priemonių lyginimą ar net sukelti ginčus tarp vaikų.
Ar reikia pirkti vadovėlius?
Pagal Švedijos įstatymus mokyklos privalo aprūpinti mokinius visomis reikalingomis mokymo priemonėmis, įskaitant vadovėlius, pratybas ir kitus ugdymui reikalingus išteklius. Tėvams už šiuos dalykus mokėti nereikia – tai yra švietimo sistemos dalis.
Vis dėlto kai kuriose mokyklose, ypač parengiamojoje klasėje, vietoj tradicinių vadovėlių dažniau naudojami mokytojų parengti užduočių lapai ar kopijuota medžiaga, nes vaikai dar tik mokosi pagrindinių įgūdžių, todėl popieriniai vadovėliai kiekvienam vaikui individualiai neišduodami. Be to, svarbu nepamiršti, kad Švedijoje ugdymas pirmosiose klasėse orientuotas į socialinių ir emocinių įgūdžių lavinimą, o ne į akademinių žinių kaupimą.
Ar galima atsinešti žaislų į mokyklą?
Švedijos mokyklose bendros taisyklės nenumato galimybės vaikams kasdien atsinešti žaislų. Žaislai, įskaitant pliušinius, dažniausiai draudžiami, nes jie gali blaškyti dėmesį per pamokas, sukelti ginčų tarp vaikų ar tiesiog pasimesti. Išimtis taikoma mažiems pakabukams, dažnai tvirtinamiems prie kuprinių – pūkuoti ar blizgūs žaisliukai toleruojami tol, kol netrukdo mokymosi procesui. Be to, kai kurios klasės periodiškai rengia vadinamąją leksaksdag – žaislų dieną, kai vaikas gali atsinešti savo mėgstamiausią žaislą. Vis dėlto svarbu pasidomėti konkrečios mokyklos ar klasės vidaus taisyklėmis, nes jos gali skirtis priklausomai nuo mokytojo ar ugdymo įstaigos politikos.
Ką įdėti vaikui į užkandžių dėžutę?
Švedijos mokyklose visiems mokiniams užtikrinami nemokami, subalansuoti pietūs, todėl tėvams nereikia rūpintis pagrindiniu maistu. Vis dėlto dauguma mokyklų skatina tėvus pasirūpinti lengvais užkandžiais (dažniausiai tai vaisiai) ir vandens gertuve, ypač jei vaikas į mokyklą atvyksta anksti arba lieka joje iki vėlyvos popietės. Saldumynai, traškučiai ar kiti perdirbti užkandžiai mokyklose dažniausiai draudžiami. Kai kurios mokyklos šiuo klausimu turi aiškias taisykles, todėl svarbu pasitikslinti klasės ar mokyklos tvarkos apraše.
- Taip pat skaitykite: Lietuviai Švedijoje. Krepšinis, kuris jungia: lietuvio indėlis į Švedijos jaunimo gyvenimą
Kaip ir kada galima pabūti klasėje su vaiku?
Skirtingai nei darželyje, kur tėvai aktyviai dalyvauja vaiko adaptacijoje vadinamuoju inskolning etapu, pradinėje mokykloje Švedijoje tokios praktikos nebėra. Tėvų buvimas pamokose ar klasėje nenumatytas nei pagal ugdymo programą, nei pagal bendrąsias švietimo nuostatas. Vis dėlto daugelis mokyklų stengiasi būti lanksčios ir atsižvelgia į individualius vaikų poreikius. Jei vaikas jaučia didelį nerimą ar sunkiai adaptuojasi naujoje aplinkoje, tėvai gali pasikalbėti su klasės mokytoju ar mokyklos vadovu. Kai kuriais atvejais leidžiama trumpai pabūti kartu su vaiku pirmosiomis dienomis mokykloje, kol jis apsipras ir įgis pasitikėjimo. Tačiau tokia galimybė nėra savaime suprantama – ji priklauso nuo konkretaus mokytojo požiūrio, klasės situacijos ir mokyklos vidaus taisyklių.
Kaip veikia popamokinė priežiūra (fritids)?
Švedijos mokyklose privalomoji ugdymo dalis, ypač priešmokyklinėje klasėje (förskoleklass), dažnai baigiasi jau apie 13–14 valandą. Kadangi daugelis tėvų tuo metu vis dar dirba, šeimoms dažnai prireikia papildomos vaiko priežiūros po pamokų. Būtent tam ir skirta fritidshem, arba trumpiau – fritids (laisvalaikio centras). Fritids – tai mokyklos patalpose ar šalia jos veikianti neformaliojo ugdymo grupė, kurioje vaikai prižiūrimi iki vėlyvos popietės, paprastai iki 17–18 valandos. Vaikai čia piešia, žaidžia, sportuoja, dalyvauja kūrybinėje ir socialinėje veikloje. Fritids nėra privalomas – norint jį lankyti, reikia pateikti paraišką ir sudaryti sutartį su savivaldybe arba mokykla, o paslauga yra mokama. Kaina priklauso nuo šeimos pajamų ir vaikų skaičiaus. Vidutinė mėnesinė įmoka siekia apie 1000 Švedijos kronų, tačiau mažas pajamas gaunančioms šeimoms gali būti taikomos nuolaidos arba net visiškai atleidžiamos nuo mokesčio. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vaikas gali lankyti fritids tik tuo atveju, jei abu tėvai dirba arba studijuoja. Jei vienas iš tėvų yra namuose (dėl vaiko priežiūros atostogų ar kt.), vaiko galimybė lankyti fritids gali būti ribojama.
Daugiau SkandinavijaToday naujienų:
- Švedijos lietuviai Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse 2025: vienybė, judesys ir pasididžiavimas savo kilme
- Svarbūs pokyčiai nuo 2025 m. liepos 1 d.: kokie įstatymai keičiasi ir kaip tai paveiks gyvenančius Švedijoje
- Kas yra Allemansrätten? Švedijos gamtos teisė, leidžianti visiems mėgautis laisve gamtoje
