Užsienyje gimę žmonės, gyvenantys Švedijoje, gerokai dažniau išvyksta gyventi kitur, jei yra įgiję universitetinį išsilavinimą. Remiantis Švedijos statistikos tarnybos duomenimis, kuriuos aptarė Švedijos Sveriges Radio, iš 17 tūkst. užsienyje gimusių asmenų, 2024 m. išvykusių iš Švedijos į kitą šalį, net 57 procentai turėjo universitetinį išsilavinimą.
Ferlin Reiter šeima iš Brazilijos, po aštuonerių metų gyvenimo Švedijoje nusprendusi persikelti į Ispaniją, nurodo tris pagrindines sprendimą nulėmusias priežastis: nepasitenkinimą švediškos mokyklos kokybe, stiprėjantį gaujų keliamą pavojų ir palankesnį klimatą pietinėje Europoje. Šeima pabrėžia, kad Švedijoje turėjo geras socialines garantijas ir stabilų gyvenimą, tačiau jų lūkesčiai dėl vaikų išsilavinimo ir kasdienio saugumo nepasiteisino. Be to, Ispanijoje jie tikisi geresnių galimybių derinti darbą su aktyvesniu socialiniu gyvenimu, šiltesniu oru ir glaudesniais ryšiais su tarptautine bendruomene.
- Taip pat skaitykite: Ką turėtumėte žinoti, jei jūsų vaikas pradeda lankyti mokyklą Švedijoje
Andrea Monti, Mälardaleno universiteto mokslų daktarė, teigė, kad didesnis aukštąjį išsilavinimą turinčių užsieniečių emigracijos lygis nėra naujas reiškinys. Jos 2020 m. apgintoje daktaro disertacijoje nustatyta, kad per pastaruosius 15 metų absoliuti emigracija sparčiai augo. Šie duomenys patvirtina ir 2006 m. tyrimo išvadas, jog aukštąjį išsilavinimą turintys užsieniečiai dažniau išvyksta į kitą šalį. Pavyzdžiui, tarp Indijos piliečių, paliekančių Švediją (tiek grįžtančių į gimtinę, tiek persikeliančių į kitą šalį), aukštąjį išsilavinimą turi net 96 procentai, o tarp Irano piliečių – 68 procentai. Andrea Monti pabrėžė, kad viena iš priežasčių, kodėl labiau išsilavinę migrantai dažniau išvyksta iš Švedijos, yra ta, jog jie tiesiog turi „daugiau tarptautinio mobilumo ir darbo rinkos galimybių“. Tie, kurie neturi aukštojo išsilavinimo, dažniau renkasi likti Švedijoje arba grįžti į savo kilmės šalį.
Pagrindinės priežastys, kodėl aukštąjį išsilavinimą turintys užsieniečiai linkę išvykti
Stokholmo universiteto mokslų daktarė Samaneh Khaef teigia, kad jos parengtas tyrimas apie skirtingo išsilavinimo asmenų padėtį Švedijoje patvirtino, kad universitetinį išsilavinimą turintys žmonės dažniau emigruoja ir išvyksta iš Švedijos. Pasak jos, viena iš pagrindinių priežasčių yra „jų kvalifikacijos ir vietinės darbo rinkos poreikių neatitikimai“.
Daugelis išsilavinusių užsieniečių, gyvenančių Švedijoje, pastebi, kad jų kvalifikacija Švedijoje nėra pripažįstama. Uppsala universiteto mokslų daktarė Micheline van Riemsdijk nustatė, kad užsienyje gimę ir vaistininko specialybę turintys asmenys. atvykę patiria savotišką „profesinės karjeros nuosmukį“ – jiems tenka iš naujo lankyti kursus, atnaujinti profesines žinias ir įgūdžius bei dar kartą gauti profesinius sertifikatus.
- Taip pat skaitykite: Ar verta sugrįžti į Lietuvą? Emigrantų dvejonės, planai ir grįžusiųjų istorijos
Pasak Khaef, naujosios Švedijos vyriausybės sprendimas griežtinti pilietybės suteikimo sąlygas ir apskritai riboti imigraciją greičiausiai dar labiau paskatins aukštąjį išsilavinimą turinčių užsieniečių išvykimą. „Besikeičiančios ir nepalankios migracijos taisyklės Švedijoje daugelį išsilavinusių užsieniečių verčia nerimauti dėl savo ateities Švedijoje. Daugelis svarsto galimybę išvykti į šalis, kur migracijos politika stabilesnė ir kur galima planuoti nuolatinį gyvenimą be nuolatinės baimės, kad dėl politinių pokyčių teks palikti šalį.“ – teigia mokslininkė.
Kita išvykimo priežastis – nepakankamas švedų kalbos mokėjimas. Dėl to imigrantai renkasi šalis, kur kalbos barjeras netrukdo dirbti pagal turimą išsilavinimą. „Daugelis migrantų turi aukštąjį išsilavinimą ir darbo rinkoje reikalingų įgūdžių, tačiau švedų kalbos mokėjimo trūkumas tampa rimta kliūtimi“, – teigė Khaef. Todėl kai kurie persikelia į anglakalbes šalis, kur jų kompetencija pripažįstama ir kalbos barjeras netrukdo susirasti darbą pagal kvalifikaciją.
Kalbos barjeras nėra vienintelė priežastis. Reikšmės turi ir kultūriniai bei socialinės klasės skirtumai. Kokybinis Irano piliečių Švedijoje tyrimas, kurį atliko Melissa Kelly (šiuo metu dirbanti Laisvosios valstijos universitete Pietų Afrikoje), atskleidė, kad daugeliui atvykusiųjų atrodo, jog Švedijoje jie prarado vidurinės klasės statusą. Tai paskatino juos išvykti į kitas šalis, kurios, pasak respondentų, gali pasiūlyti „kultūrų įvairovę ir kosmopolitišką atmosferą“. Irano piliečiai teigė, kad Švedijos socialinės gerovės sistema slopina ambicijas, todėl ieško šalių, kuriose ambicijos vertinamos labiau.
Parengta pagal: Sveriges Radio
Daugiau SkandinavijaToday naujienų:
- Skandinavų ir lietuvių elgesys užsienyje: kas labiau vengia tautiečių?
- Svarbūs pokyčiai nuo 2025 m. liepos 1 d.: kokie įstatymai keičiasi ir kaip tai paveiks gyvenančius Švedijoje
- Šiaurietiška depresija: kodėl Skandinavijoje laimingiausi žmonės, bet tiek daug savižudybių?
