Švedijos vyriausybė pristatė planą nuo 2026 m. pradėti taikyti naują finansinę priemonę, skirtą paskatinti migrantus savanoriškai grįžti į kilmės šalis. Pagal siūlomą modelį grįžimo išmoka vienam suaugusiajam padidėtų nuo dabar mokamų 900 eurų iki 32 000 eurų. Vyriausybė tikisi, kad reikšmingai didesnė finansinė parama taps realia paskata tiems, kurie iki šiol dvejojo dėl galimybės grįžti į savo kilmės šalį, ir padės spręsti ilgalaikes integracijos problemas. Švedija šiuo klausimu semiasi patirties iš Danijos, kur panašus modelis jau taikomas, o grįžimo skatinimo politika sulaukė didelio politinio dėmesio visoje Europoje.
- Taip pat skaitykite: Kodėl aukštąjį išsilavinimą turintys užsieniečiai dažniau išvyksta iš Švedijos?
Kodėl priimtas toks sprendimas?
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas interviu Euronews teigė, kad šalis susiduria su rimtomis integracijos problemomis. Jo teigimu, dalis migrantų, nors ir turi teisę likti Švedijoje, vis dėlto nepritampa prie šalies visuomenės, nesijaučia radę savo vietos ir „nevertina švediško gyvenimo būdo“. Iki šiol galiojusi grįžimo išmoka buvo simbolinė, o 2023 m. iš 70 pateiktų prašymų buvo patenkintas tik vienas. Dėl šios priežasties vyriausybė nusprendė pasitelkti kur kas stipresnį finansinį stimulą, semdamasi įkvėpimo iš Danijos, kur tokia sistema jau veikia.
Kaip veiks nauja skatinimo priemonė?
Nuo 2026 m. sausio 1 d. migrantai, turintys teisę gyventi Švedijoje, tačiau nusprendžiantys savanoriškai išvykti, galės gauti iki 32 tūkst. eurų išmoką. Tikimasi, kad tokia reikšmingai didesnė suma paskatins apsispręsti tuos, kurie iki šiol dvejojo dėl grįžimo į savo kilmės šalį. Pasak migracijos ministro Johano Forssellio, šis pokytis žymi tikrą „paradigmos lūžį“ Švedijos migracijos politikoje. Vis dėlto kritikai kelia klausimą, ar tokia didelė suma yra pagrįsta ir ar ji iš tiesų duos laukiamų rezultatų. Kai kurie politikos apžvalgininkai įspėja, kad piniginė paskata gali būti suvokiama kaip „atlygis už neintegraciją“, o daliai visuomenės toks sprendimas atrodo pernelyg dosnus. Be to, kol kas neaišku, kiek žmonių iš tikrųjų pasinaudos šia galimybe – net ir Danijoje, kur toks modelis taikomas jau kurį laiką, susidomėjimas nėra didelis.
- Taip pat skaitykite: Svarbūs pokyčiai nuo 2025 m. liepos 1 d.: kokie įstatymai keičiasi ir kaip tai paveiks gyvenančius Švedijoje
Ar tai galioja lietuviams?
Svarbu pabrėžti, kad ši priemonė netaikoma Europos Sąjungos piliečiams, įskaitant lietuvius. Ji skirta tik trečiųjų šalių migrantams, gyvenantiems Švedijoje pagal prieglobsčio, pabėgėlio ar kitokį specialų statusą. Taip pat ši tvarka nesusijusi su ukrainiečiais, kurie Švedijoje gyvena pagal laikinosios apsaugos direktyvą. Jie turi kitokias teises ir paramą, todėl 32 tūkst. eurų kompensacija jiems nepriklauso. Šis sprendimas žymi naują, griežtesnės Švedijos migracijos politikos etapą. Premjeras Ulfas Kristerssonas pabrėžė būtinybę „atgauti kontrolę“ migracijos srityje ir išreiškė paramą ES migracijos paktui. Jei ši tvarka pasiteisins, ji gali tapti precedentu kitoms Europos valstybėms, taip pat ieškančioms būdų, kaip spręsti integracijos ir savanoriško grįžimo klausimus.
Daugiau SkandinavijaToday naujienų:
Kaip Švedija kovoja su nusikalstamumu ir ką apie tai turėtų žinoti šalyje gyvenantys lietuviai
Ką turėtumėte žinoti, jei jūsų vaikas pradeda lankyti mokyklą Švedijoje
Švedijoje svarstoma bausti tėvus už neteisėtas vaikų atostogas mokslo metu
