Ilgalaikė ir varginanti diskusija Danijoje, kas gi iš tiesų yra tikras danas, vėl įsiliepsnojo dėl šalies parlamento priimtoje deklaracijoje esančios formuluotės.
Danijos liaudies partija (DF) praėjusią savaitę paskelbė deklaraciją, išreiškiančią oficialų susirūpinimą dėl Kopenhagos priemiesčio Brøndby Strand, kuriame gyvena labai daug imigrantų.
„Parlamentas su susirūpinimu pažymi, kad šiandien Danijoje yra vietų, kuriose imigrantų ne iš Vakarų valstybių ir jų palikuonių yra daugiau nei 50 procentų. Parlamento nuomone, danai Danijoje neturėtų būti mažuma”, – skelbiama pareiškime.
Ši oficiali deklaracija buvo priimta parlamento, vyriausybei priklausančios partijos „Venstre”, Liberalų Aljansas ir Konservatorių partija palaikė DF poziciją. Tuo tarpu visos opozicinės partijos balsavo prieš. Kritikų teigimu, priimdamas deklaraciją, parlamentas Danijos piliečiams, kurie yra imigrantai ar imigrantų palikuonys, nurodė, kad iš tiesų jie nėra danai. Danais gali vadintis tik tie, kurių tėvai danai ar bent jau vakariečiai.
Varginanti diskusija
Dar prieš priimant deklaraciją opozicinės partijos kritikavo šios tekstą kaip skaldantį ir diskriminuojantį.
„Tai yra vienas radikaliausių padalijimų į „mus” ir „juos”, kokio man jau seniai neteko matyti. Ir ši deklaracija priimta taip vadinamos liberalų vyriausybės. To jau per daug”, – Facebooke rašė Raudonųjų ir žaliųjų aljanso („Enhedslisten”) narė Pernille Skipper .
„Kaip mes galime kada nors pasiekti gerų integracijos rezultatų, jei pareiškiama, jog etninė kilmė neleidžia būti traktuojamam kaip ir kiti danai? Tai siaubingas skaldymas!”, – rašė Socialliberalų partijos lyderis Mortenas Østergaardas.
Besitęsiant diskusijai valdančiosios koalicijos partija „Venstre” išreiškė apgailestavimą, ar veikiau tai reikėtų vadinti vidiniu nepritarimu.
„Dabar galima manyti, kad mes esame įsitikinę, jog negali būti danas, jei nesi gimęs Danijoje ar tavo tėvai nėra gimę čia. Suprantama, mes tikrai neturėjome to omenyje. Yra daugybė žmonių, kurie čia atvyko ir pritapo, jie tapo danais, ir tai yra nuostabu”, – sekmadienio rytą aiškino „Venstre” atstovas spaudai Janas Jørgensenas, pridėdamas, kad deklaracijoje esanti daniškumo formuluotė yra „kvaila”.
Kaip bebūtų, vėliau tą pačią dieną Jørgenseno partijos kolega Marcusas Knuthas pareiškė, jog „Venstre” pasisako už tokį dano apibrėžimą.
Nebe naujiena Danijos liaudies partijai
Danijos liaudies partijos atstovas Martin Henriksen atkakliai gina nustatytą formuluotę: „Manau, kad dauguma danų yra pasipiktinę, jog mūsų šalyje yra vietų, kur patys danai tampa mažuma. Jei pažvelgtumėte į oficialią statistiką, yra vietovių, kuriose imigrantai ne iš Vakarų valstybių ir jų palikuonys sudaro daugumą. Danijos liaudies partija mano, kad tai yra problema, apie kurią būtina kalbėti.
M. Henriksenas taip pat aktyviai dalyvavo ankstesnėje per šalį nuvilnijusioje diskusijoje, kurioje buvo sprendžiama, kas gali save vadinti danais. Jis atsisakė pasakyti, ar politinėje debatų laidoje dalyvavęs aštuoniolikmetis Jensas Philipas Yazsani, gimęs Danijoje, čia lankęs mokyklą ir sklandžiai kalbantis daniškai, gali būti laikomas danu, nes „jo nepažįsta”.
J. P. Yazsani motina yra danė, o tėvas – iranietis. Vaikinas teigė, kad tai buvo pirmas kartas gyvenime, kai kažkas abejojo dėl jo buvimo danu. Televizijos laida buvo ilgai aptarinėjama tiek gyvai, tiek socialinėje žiniasklaidoje besiaiškinant, kas iš tiesų yra tikrasis daniškumas. Diskusijos įkarštyje Danijos karalienė Margrethe II taip pat pareiškė, kad Danija negali būti vadinama „daugiakultūre šalimi”.
2016-ųjų tema
Po kelių savaičių karalienė vėl sukėlė debatus dėl daniškumo pasakiusi, jog „vien gyvendamas Danijoje dar netampi danu”.
O anksčiau, 2016-ųjų vasarą, vyko dar viena emocinga diskusija, paskatinta Danijos liaudies partijos kampanijos „Mūsų Danija”, kuri buvo sukritikuota dėl įvairovės stokos. Situacija tik paaštrėjo, kai DF atstovas spaudai Sørenas Espersenas ėmė ginti partijos sukurtą reklamą pavartodamas žodį, kuris daugeliui Danijoje suvokiamas kaip rasistinis.
„Aš pats asmeniškai esu daltonikas, tad net nežinau, kokios spalvos jie (kampanijoje vaizduojami žmonės) yra. Mes galėjome reklamoje vaizduoti ir negrą, ir kas iš to? Ką tai būtų pakeitę?”, – interviu TV2 piktinosi politikas.
Iš tiesų 2016-aisiais vyko tiek daug diskusijų apie „daniškumą”, kad jį būtų galima išrinkti metų žodžiu.
Bet įpusėjus jau antrajam 2017-ųjų mėnesiui atrodo, kad danai nelabai toli pasistūmėjo, mėgindami apibrėžti, kas gi galų gale yra tasai „daniškumas”.
Parengta pagal thelocal.no ir Colourbox.
