Ekstremalios oro sąlygos šiemet neaplenkė ir Danijos. Tiesa, liūtys čia nepridarė tiek žalos kaip kitose šalyse, bet nerimas dėl ateities auga. Ekspertų teigimu, ateityje vis aštrėsiančios klimato problemos sprendimas egzistuoja, tačiau jis priklauso nuo to, kiek esame pasirengę mokėti.
Šią vasarą dalį Europos siaubė didžiulės liūtys. Vokietijoje ir Belgijoje potvyniai ne tik sugriovė gausybę pastatų, bet ir nusinešė žmonių gyvybių.
Danijos liūtys taip pat neaplenkė, tačiau tokių rimtų pasekmių jos neatnešė.
Kol kas.
Ekspertai yra tikri, kad tik laiko klausimas, kada liūtys ir jų sukelti potvyniai ims įnirtingai siaubti Daniją. O šalis, panašu, tam nėra pasirengusi.
Visos prognozės rodo, kad vasaros ateityje bus vis sausesnės, o po sausros laikotarpio seks gausūs ir smarkūs lietūs. Danijoje pavojus kyla iš trijų pusių: pakrančių, jūros ir kylančių požeminių vandenų.
Todėl, siekiant apsisaugoti nuo ekstremalių oro sąlygų, būtina labiau taikytis prie klimato ir gamtos, neabejoja Theisas Raaschou Andersenas, VIA universitetinės kolegijos Statybų, energetikos, vandens ir klimato tyrimų centro vadovas.
„Nėra abejonių, kad Danijoje sulauksime potvynių. Štai kodėl dabar svarbu, jog visuomenė tam pasirengtų”, – aiškina mokslininkas.
Pasak Th. Raaschou Anderseno, tokios priemonės kaip pylimų statymas, nuotekų tinklo plėtimas ar vadinamųjų „žaliųjų stogų” įrengimas miestuose, kad vandenį būtų galima surinkti neleidžiant jam užtvindyti miesto plotų, yra veiksmingos, tačiau brangiai atsieina.
„Sprendimus mes puikiai žinome, tad pradėti iš esmės nebūtų sudėtinga, tačiau tai paprasčiausiai kainuoja daug pinigų. Manau, kai kurias miestų vietoves Danijoje ateityje bus išties sudėtinga apsaugoti – ar veikiau tai bus nepaprastai brangu”, – dėsto mokslininkas.
Todėl iš politikų laukiama „rimtų diskusijų” apie tai, kiek turėtų kainuoti prisitaikymas prie klimato kaitos ir kaip geriausiai tą įgyvendinti, pažymi Th. Raaschou Andersenas.
Toke Emilis Panduro, Aarhuso universiteto Aplinkosaugos mokslų departamento vyresnysis mokslininkas ir prisitaikymo prie klimato kaitos tyrėjas, taip pat nemano, kad Danija yra pakankamai gerai pasirengusi ekstremalioms klimato sąlygoms ateityje.
Dabar kiekviena atskira komuna turėtų susidėlioti planą, kaip ateityje apsisaugos nuo klimato kaitos ir ekstremalių oro sąlygų.
[ppp_non_patron_only][/ppp_non_patron_only][ppp_non_patron_only][/ppp_non_patron_only]Tačiau, pasak T. E. Panduro, bendradarbiavimas tarp komunų nėra pakankamai aktyvus, o dabartiniai teisės aktai yra pernelyg migloti ir neapibrėžti.
„Nereti atvejai, kai viena komuna nusprendžia dėl vienokio klimato apsaugos lygmens, o kaimyninė komuna – dėl kitokio. Atsiranda prieštaravimas. Stinga esminio, pagrindinio susitarimo, kaip turėtume tvarkytis Danijoje keičiantis klimatui”, – aiškina mokslininkas.
Klimato kaita – viena esminių priežasčių, nulėmusių šios vasaros potvynius Europoje. Kaip pabrėžia Pietų Danijos universiteto klimato tyrinėtojas Sebastianas Mernildas, šiandien egzistuoja didesnė tikimybė nei anksčiau, kad išgyvenamos ekstremalios oro sąlygos yra susijusios su pasauliniu klimato atšilimu
Danijoje šią vasarą taip pat iškrito nemažas kiekis kritulių, tačiau iš dalies dėl to, kad Danijos kraštovaizdžio struktūra ir reljefas skiriasi, situacija šalyje buvo gerokai lengvesnė nei kai kuriose kitose Europos valstybėse.
„Mums pasisekė, kad miestietiškose vietovėse krituliai nebuvo gausūs”, – pabrėžia S. Mernildas.
[ppp_patron_only level=”3″ silent=”no”]Jeigu norime sulėtinti procesą, kai oro sąlygos tampa vis ekstremalesnės, privalome gerokai didesniais tempais keisti visuomenę, be to, turime parengti žymiai ambicingesnių aplinkosaugos planų ateičiai, neabejoja S. Mernildas.[/ppp_patron_only]
Mokslininkas pabrėžia, kad šios vasaros klimato nelaimės vyko visai netoli Danijos, todėl jos dar labiau neramina. Panašu, kad ir Danija turėtų nusiteikti tokiems incidentams.
Parengta pagal tv2.dk.
