Norvegijos krona pasiekė žemiausią lygį per trejus metus. Tad kiek ilgai dar tęsis tokia situacija?
Nuo metų pradžios Norvegijos krona gerokai nukrito daugelio pagrindinių valiutų atžvilgiu. Lyginant su euru, doleriu ir svarais, per pastaruosius metus krona apie 20 proc.
Dabartiniu laiku tai reiškia mažesnę pinigų vertę naudojant valiutą užsienyje, o ilgesniu laikotarpiu gali reikšti didesnę infliaciją ir palūkanų normas.
Egzistuoja ne viena priežastis, nulėmusi silpną Norvegijos kronos kursą: Norvegijoje mažesnė bazinė palūkanų norma nei JAV ar euro zonoje, investuotojai prisiima mažiau rizikos, centrinis bankas Norges Bank parduoda kronas, krona krenta kartu su akcijomis ir naftos kainomis.
Kai kuriuos veiksnius dar labiau apsunkina Norvegijos svyruojantis valiutos kursas. Tai reiškia, kad Norges Bank nesikiša į rinką, siekdamas palaikyti valiutą.
Kai kuriose Europos šalyse yra priešingai – jų valiutos susietos su euru. Geras to pavyzdys yra kita Skandinavijos šalis Danija. Šiose šalyse centriniai bankai įsikiša siekdami užtikrinti, kad jų šalies valiutos ir euro kursas išliktų toks pat. Tai vadinama fiksuotojo valiutos kurso politika.
Kai kurie veiksniai, nulėmę kronos silpnumą, taip pat rodo, kada valiuta gali pradėti atsigauti. Pirmasis veiksnys yra palūkanų normos. Ekspertai prognozuoja, kad pagrindinė palūkanų norma išties gali būti padidinta iki 3,5–3,75 proc. Visgi tokiu atveju pagrindinė palūkanų norma vis tiek liktų žemesnė už JAV Federalinio rezervo banko palūkanų normą arba federalinių fondų normą, kuri yra nustatyta 4,75 proc.
Kitas dalykas – stabilizuojantis finansų rinkoms, turėtų stabilizuotis ir Norvegijos akcijų rinka bei krona. O jei naftos ir dujų kainos kils, krona turėtų sekti iš paskos.
Apskritai yra sunku nustatyti, kada Norvegijos kronos padėtis galėtų pagerėti. „Nordea Markets“ numato, kad kronos kursas išliks silpnas iki vasaros ir netgi per ją. Banko teigimu, dėl įvairių įtaką darančių veiksnių kronos atsigavimas gali būti negreitas.
„Sparebank 1“ vyriausioji ekonomistė Elisabeth Holvik taip pat mano, kad trumpuoju laikotarpiu krona ir toliau išliks žemumose.
„Nėra tendencijų, rodančių, kad krona galėtų vėl sustiprėti. Artėjame prie krizės lygio nuo pandemijos laikų, kai finansų rinka Norvegijoje buvo beveik sustojusi – tai būtų nutikę, jei ne JAV centrinio banko sukurta dolerių skolinimo Norvegijos bankui scheaą“, – aiškino E. Holvik.
„Danske Bank“ Norvegijos padalinio manymu, kronos kursas ilguoju laikotarpiu dėl energijos kainų pasitaisys.
„Taigi, apibendrinant, kodėl Norvegijos krona šiandien yra silpna, galima sakyti, kad trumpuoju laikotarpiu taip nutiko dėl silpno rizikos lygio 2022 metais ir mažėjančio palūkanų normų skirtumo tarp Norvegijos ir tarptautinių palūkanų normų. Tačiau ilgesniuoju laikotarpiu pasaulinė tendencija su kylančiomis energijos kainomis palaipsniui sustiprins kroną“, – rašoma analizėje.
Ar krona išliks pastoviai silpna?
Nors daugelis ekspertų numato, kad kronos kursas vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu pakils, kai kurie visgi teigia, jog Norvegijos valiuta gali nuolatos išlikti silpna.
DNB neseniai pakoregavo savo kronos prognozę ir dabar teigia, kad kursas, kai vienam eurui tenka 12 kronų, artimiausiais metais gali tapti norma. Anksčiau banko prognozė buvo tokia, kad valiutos kursas kils didėjant naftos kainoms ir stabilizuojantis rinkoms.
„Mes numatome, kad Norvegijos krona pastoviai išliks silpna, o metų laikotarpiu euras atitiks dvylika kronų. Kronos atsigavimas nesibaigia, jis vyksta ir daro spaudimą Norges Bank“, – pažymi Kjersti Haugland iš „DNB Markets“.
2023 pabaigos duomenimis, vienas euras kainuoja 11,79 kronos. Tad DNB prognozė rodo potencialią ilgalaikę kronos kurso smukimo tendenciją.
Be to, kadangi nafta ir dujos sudaro mažesnę Norvegijos ekonomikos dalį, šalis tampa mažiau unikaliu ir patraukliu variantu investuotojams, o juk būtent tai daugelį metų padėjo kronai įgyti pranašumą prieš kitas valiutas.
„Norvegija nebėra tokia patraukli norint investuoti pinigų. Nebeturime ypatingojo statuso kaip labai sparčiai ir stabiliai auganti ekonomika, tapome panašesni į kitas šalis“, – pripažįsta K. Haugland.
Parlamento narys ir Liberalų partijos lyderio pavaduotojas Sveinungas Rotevatnas taip pat nerimauja dėl kronos ateities.
„Ekonomiškai sudėtingais laikais investuotojai nusigręžia nuo smunkančių, pažeidžiamų valiutų, tokių kaip krona, ir atsigręžia į didesnes, saugias valiutas, tokias kaip doleris. Tuo pačiu metu silpsta įsitikinimas, kad krona gali judėti į priekį, mat ir naftos dominavimo nebeliks“, – kalbėjo parlamentaras.
Parengta pagal thelocal.no.
