Savaitgalį sustiprėjo tarptautinis pasmerkimas Rusijos invazijai į Ukrainą. Sekmadienį daugelis šalių, tarp kurių yra ir Švedija bei Danija, paskelbė paremsiančios Ukrainą ir nusiųsiančios jai ginkluotės.
Švedija, be kitos ginkluotės ir karinės įrangos, siunčia 5 000 prieštankinių ginklų, patvirtino šalies premjerė Magdalena Andersson. Danija, be kitų dalykų, siunčia 2 700 prieštankinių ginklų.
Norvegija ginklų nesiunčia, tačiau besiginančiai pusei siųs kitą karinę įrangą – šalmus, taktines liemenes. Tai patvirtinta spaudos konferencijoje sekmadienio vakarą.
Švedija sekmadienį paskelbė atsisakanti ankstesnių savo nuostatų netiekti ginklų šalims, kuriose vyksta aktyvūs konfliktai, ir Ukrainai nusiųsianti karinės įrangos, įskaitant prieštankinius ginklus.
„Dabar mano išvada tokia, kad savo saugumui labiausiai pasitarnausime paremdami Ukrainos galimybę apsiginti nuo Rusijos“, – sakė premjerė M. Andersson.
Premjerė pabrėžė, kad tai ne tik Ukrainos, bet ir visos Europos saugumo klausimas.
Sprendimas nusiųsti Ukrainai 135 tūkst. maisto davinių, 5 tūkst. šalmų, 5 tūkst. kūno šarvų ir 5 tūkst. vienkartinių prieštankinių paleidėjų yra pirmas kartas nuo 1939 metų (tada Sovietų Sąjunga įsiveržė į Suomiją), kai Švedija siunčia ginklų į ginkluotą konfliktą, pabrėžė M. Andersson.
Pasak Švedijos žiniasklaidos, Ukraina konkrečiai nurodė prašanti daugiau pažangių prieštankinių sistemų „Robot-57“.
„Tai tokia sistema, kurią nesunku valdyti, tam nereikalingi apmokymai, su ja gali susidoroti vienas karys“, – sprendimą aiškino Švedijos gynybos ministras Peteris Hultqvistas.
Švedija Šaltojo karo pabaigoje oficialiai atsisakė neutralumo pozicijos, tačiau išlieka neprisijungusi prie karinių aljansų. Tad šalis nėra NATO narė, nors nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio yra NATO partnerė.
Danijos premjerė Mette Frederiksen pabrėžė, kad Europoje vykstantis karas pakeitė žaidimo taisykles. Ministrė pirmininkė informavo, kad ginklų Danija kol kas dar neišsiuntė, bet jie tam jau ruošiami.
Tai pirmas kartas per ilgą laikotarpį, kai Danija tiekia ginklus kariaujančiai šaliai.
Pasak Danijos gynybos ministro Morteno Bødskovo, 2 700 prieštankinių ginklų yra iš šalies atsargų. Ginkluotosios pajėgos įvertino, kad Danija šiuo metu gali be šių ginklų apsieiti.
Danija taip pat leis savo piliečiams prisijungti prie tarptautinių brigadų, formuojamų kovai su Rusijos pajėgomis Ukrainoje. Tą sekmadienį pranešė premjerė M. Frederiksen. Ji sakė, kad tai bus kiekvieno norinčio prisijungti asmeninis pasirinkimas, tačiau jokių teisinių kliūčių ji tam nemato.
„Kiek mums suprantama, nėra jokių teisinių kliūčių, galinčių užkirsti kelią vykti į Ukrainą ir kovoti, suprantama, Ukrainos pusėje. Tai kiekvieno asmeninis pasirinkimas, kurį gali priimti tiek Danijoje gyvenantys ukrainiečiai, tiek visi kiti gyventojai, norintys prisidėti“, – kalbėjo M. Frederiksen.
Paklaustas, kodėl Norvegija nesiunčia ginklų Ukrainai, šalies premjeras Jonas Gahras Støre atsakė, kad „Norvegija, kaip ir kitos Europos valstybės, įvertino, kaip geriausiai galėtų prisidėti“.
„Svarbu būti atidiems, nes tą darome – siunčiame šaliai karinės technikos – pirmą kartą. Neabejojame, kad tam susiklostė ypatingos priežastys“, – kalbėjo premjeras.
Tiesa, galimybės siųsti ginklų Norvegija neatmeta, tai dar bus svarstoma.
Parengta pagal nrk.no, thelocal.se, svt.se ir tv2.dk.
